Nuo paprasčiausio muilo iki prabangių kvepalų – higienos ir kosmetikos priemonių kiekvienuose namuose, ko gero, rastume įvairiausių. Parduotuvėse akys raibsta nuo galybės spalvotų pakuočių, skambių užrašų ir mažiau ar daugiau žinomų gamintojų pavadinimų. Abejonių nėra – rinktis tikrai turime iš ko. Tačiau ar rinkdamiesi susimąstome, ar dėl kremo, stovinčio ant mūsų naktinio staliuko, neteko nukentėti nė vienam triušiui ar biglių veislės šuniukui?
„93 % visų vaistų, išbandytų su gyvūnais per paskutinius 50 metų, turėjo šalutinį poveikį žmogui ir galų gale buvo uždrausti.“ Nepaisant to, kad gyvename XXI a. ir modernios technologijos šiais laikais itin pažangios, tiek kosmetikos pramonėje, tiek kitose srityse iki šiol produktų bandymams tebėra naudojamos gyvos būtybės. Gyvūnų naudojimas moksliniams tyrimams, sukeliantis gyvūnams skausmą ir kančias, vadinamas vivisekcija. Milijonai gyvūnų kasdien kenčia ir miršta mokslinėse laboratorijose ‒ jie nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, krečiami elektra, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS. Triušiai ir pelės ilgą laiką yra šeriami kosmetikos komponentais, taip pat jais visą mėnesį kasdien (nuskutus kailiuką) tepama gyvūnų oda, o jei bandomas kosmetikos komponentas – laki medžiaga, tenka ja ir kvėpuoti.
Kita bandomųjų grupė – palikuonių besilaukiantys gyvūnai. Šie turi ėsti įvairias sudedamąsias produkto dalis, kad įrodytų, jog jos nesukelia apsigimimo. Bandomieji gyvūnai skrodžiami, kai norima įsitikinti, kaip kosmetikos komponentai paveikė jų vidaus organus. Jei įtariama, kad medžiaga gali sukelti vėžį, misti ja laboratorijų gyventojams tenka dvejus metus, o paskui – atsisveikinti su šiuo pasauliu.
Bandymai su gyvūnais ‒ ir meno tikslais
Beje, toli gražu ne visus eksperimentus stengiamasi pagrįsti siekiu išgydyti ligas ar sukurti saugią kosmetiką. Pavyzdžiui, 2000 m. Čikagos Meno instituto profesorius Eduardo Kaco paprašė Prancūzijos mokslininkų pagalbos ‒ panoro, kad į triušio zigotą būtų įterptas žalio fluorescentinio baltymo genas, paimtas iš medūzos. Gimusio triušiuko kailiukas fluorescentinėje šviesoje švytėjo žaliai. E. Kacas šiuo bandymu tiesiog siekė pademonstruoti šiuolaikinių biotechnologijų galią ir tai, kaip jos gali ,,įsikišti“ į gyvybę ir gyvenimą.
Klaidingos bandymų su gyvūnais išvados itin dažnos
Vis daugiau mokslininkų laikosi nuomonės, kad kosmetikos ar vaistinių preparatų bandymai su gyvūnais nėra tikslingi – juk žmonių ir gyvūnų organizmai skirtingi, tad ir reakcija į tam tikras medžiagas gali skirtis. Be to, stresas, patiriamas laboratorijose, gali paveikti bandymų rezultatus ir jie bus beprasmiai.
Šiuo metu žinoma apie 150 preparatų, daugybę kartų išbandytų su gyvūnais ir imtų masiškai gaminti, kurie vėliau buvo pripažinti netinkamais ar net pavojingais. Pavyzdžiui, Europos rinkoje buvo pardavinėjamas nėščiosioms skirtas raminamasis preparatas „Talidomidas“, o praėjus kuriam laikui gimė apie 10 000 apsigimusių kūdikių. 93 % visų vaistų, išbandytų su gyvūnais per paskutinius 50 metų, turėjo šalutinį poveikį žmogui ir galų gale buvo uždrausti.
Kuriose šalyse tokio tipo bandymai draudžiami? Kokia situacija ES?
Kosmetikos priemonių bandymai su gyvūnais yra uždrausti Nyderlanduose, Belgijoje, ir Jungtinėje Karalystėje, o 2002 m., po 3 metų diskusijos, Europos Sąjungos narės susitarė dėl to, kad nuo 2009 m. visoje ES teritorijoje būtų draudžiama prekiauti priemonėmis, išbandytomis su gyvūnais.
Pagal ES kosmetikos direktyvos nuostatas bandymai su gyvūnais kosmetikos produktų tyrimo tikslais Europos Sąjungoje draudžiami nuo 2004 m., o nuo 2009 m. – ir sudėtinių kosmetikos gaminių dalių tyrimo tikslais. Nuo 2009 m. kovo mėn. Europos Sąjungoje taip pat draudžiama prekiauti kosmetikos gaminiais, kurių sudėtinės dalys buvo išbandytos su gyvūnais. Nors ES jau galutinai įsigaliojo minėti prekybos ir bandymų draudimai, tačiau daug kosmetikos prekės ženklų atlieka bandymus už Europos Sąjungos ribų.
Kokios galimos alternatyvos?
Šiuolaikiniame pasaulyje bandymai su gyvūnais visiškai nebepateisinami, nes yra modernių alternatyvų. Žinoma, tokie būdai brangesni, tačiau kur kas tikslesni ir labiau pasiteisina. In vitro ląstelių tyrimai ir bandymai – tai viena iš alternatyvų įvairios produkcijos bandymams su gyvūnais. In vitro ląstelių bandymas atliekamas ne gyvoje, bet dirbtinėje sistemoje, stikle. Bandymų metu laboratorijose dirbtinai auginamos ląstelės ir audiniai, kurie vėliau naudojami išbandant įvairias medžiagas. Šiems badymams pradinė medžiaga išgaunama iš operacijų metu pašalintų žmogaus audinių ląstelių.
Kitas būdas ‒ in silico kompiuterinė simuliacija. Taikant šį metodą bandymai atliekami kompiuteriniu modeliavimu. Bandymų metu galima prognozuoti, kaip organizmas reaguos į tam tikras medžiagas, dirgiklius ir panašiai.
Šie metodai yra etiški, humaniški ir nepažeidžia gyvūnų teisių. Be to, nustatant testuojamos medžiagos poveikį, jie kur kas tikslesni ir naudingesni. Ne visada bandymai su gyvūnais atskleidžia realų testuojamo produkto poveikį žmogaus organizmui: poveikis gyvūnui gali būti mažesnis ar net visiškai priešingas negu žmogui.
Platesnę informaciją apie alternatyvas kosmetikos bandymams su gyvūnais rasite čia:
Projektas „Atsakinga kosmetika“ »
Čia rasite ir išsamius sąrašus kompanijų, kurios savo produkcijos gamyboje neatlieka bandymų su gyvūnais, ir tų gamintojų, kurie tokius bandymus atlieka iki šiol. Šiandien pirkdami kosmetiką mes turime tūkstančius pasirinkimo galimybių. Tad tik mums spręsti, ar remsime žiaurų verslą, ar rinksimės produktą, dėl kurio neturėjo nukentėti nė vienas gyvūnas.
Lithuanian