Taigi, jeigu vaikas nevalo dantukų ir išsivysto gilus kariesas (ar susiformuoja negydomas pūlinys) ir dantuką reikia pašalinti anksčiau laiko, tai gali turėti įtakos nuolatinių dantų padėčiai. Jau išdygę nuolatiniai dantys gali imti slinktis į tą ištraukto pieninio danties vietą ‒ palinkti tiek iš viršaus, tiek iš šono ‒ ir slinkdami imti mažinti vietą žandikaulyje, blokuoti vietą kitiems dantims. Tokiu atveju vaikučiui gali išsivystyti dantų susigrūdimas.
Netaisyklingą sąkandį gali lemti ir genetinės priežastys. Jeigu mama ar tėtis turėjo tam tikrą polinkį į žandikaulio ar dantų netaisyklingo augimo anomalijas, tuomet kyla didelė tikimybė, kad vaikutis irgi paveldės tėvų turėtas anomalijas. Ortodontines anomalijas gali lemti ir įgimtos ligos, sindromai, displazijos (pavyzdžiui, lūpos gomurio nesuaugimai).
Gali veikti ir teratogeniniai veiksniai, t. y. nėštumo metu vaisių neigiamai veikiantys veiksniai: tam tikrų vaistų vartojimas, raudonukės virusas ir t. t.
Ar pradėjus dygti pieniniams dantukams reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą ar ortodontą?
Sudygus pieniniams dantukams, apie 3-iuosius vaiko metus, profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją odontologą reikėtų, o pas ortodontą ‒ nebūtinai. Jeigu bendrosios praktikos gydytojas pastebėtų ar įtartų, tarkim, kryžminį sukandimą ar kitas žandikaulio problemas, tuomet turėtų nukreipti tėvelius pas ortodontą. O šiaip būtinybės sudygus pieniniams dantukams apsilankyti pas ortodontą nėra.
Vis dėlto kartais tėveliams pas odontologą apsilankyti su vaikučiu gali tekti ir anksčiau, tarkim, 2 m., dėl išsivysčiusio buteliuko karieso. Mamos, maitindamos naktį mažylį krūtimi ar duodamos kokių saldžių skanėstų ir neišvalydamos dantukų, gali pakenkti mažylio dantims. Net ir išdygus pirmajam dantukui, jį reikia kruopščiai prižiūrėti ‒ valyti.
Ar visada turint kreivus dantukus kyla diskomfortas? Kokie netaisyklingo sąkandžio padariniai?
Tai priklauso nuo to, kokia ta ortodontinė anomalija. Jeigu susiduriame su pavienių dantų anomalijomis (dantukų pasisukimas apie savo ašis, per didelis atsikišimas ar nukrypimas), tuomet didelio diskomforto kramtymo metu pacientas nejaučia, nes visa raumenų ir nervinė sistema prisitaiko prie tokios dantų padėties, kokia ji yra. Jeigu pacientas kenčia nuo atviro sukandimo, t. y. kai apatiniai ir viršutiniai dantys nesusiliečia, tada diskomfortas akivaizdus ‒ pacientas negali su priekiniais dantimis atkąsti maisto (tenka kąsti šoniniais dantimis).
Nors dar nėra iki galo ištirtas netaisyklingo sąkandžio poveikis žmogaus organizmui, bet išskiriami tokie galimi padariniai, kaip sąnarių skausmas, traškesys, migrenos požymiai ir pan. O jei dantys yra labai susigrūdę ir kreivi, juos gali būti sunku išvalyti. Tokiu atveju, sparčiai kaupiantis apnašoms, padidėja uždegimo, karieso atsiradimo, akmenų susidarymo tikimybė.
Kaip gydomas netaisyklingas sąkandis? Kokie galimi gydymo būdai?
Pieninių dantukų sąkandžio laikotarpiu ortodontinis gydymas nėra būtinas. Mišraus sąkandžio periodu, kai vaikas turi ir pieninių dantų, ir nuolatinių, pastebėjus ortodontinį nukrypimą rekomenduotina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju būtų taikomas gydymas plokštelėmis. O nuolatiniams dantims gali būti taikomas gydymas breketais (retais atvejais – plokštelėmis).
Lithuanian