Lėtinis apendicitas ne visada pastebimas. Tikra istorija

Ūmus pilvo skausmas dažniausiai sukelia mintis apie apendicitą. Dažnas nusigąsta, nes pacientui, sergančiam apendicitu, taikomas chirurginis gydymas. Chirurgo apžiūra ir kraujo tyrimai dažniausiai padeda nustatyti, ar sergama apendicitu, tačiau kur kas klastingesnė uždegimo rūšis – lėtinis apendicitas, kuris ne visada lengvai atpažįstamas. Skaitykite apie lėtinio apendicito simptomus, gydymą ir profilaktiką. Straipsnyje rasite ir tikrą pacientės, išgijusios nuo apendicito, istoriją. 

Dažniausiai apendicitas ‒ kirmėlinės ligos uždegimas ‒ būna ūminis. Lėtinis apendicitas pasitaiko rečiau ir pasireiškia panašiais požymiais. Vis dėlto žinotina, kad lėtinis apendicitas ne visada pasireiškia visais ūminiam apendicitui būdingais simptomais. 

Dažniausiai pastebimi apendicito požymiai: 

• vakare prasidedantis pykinimas, viduriavimas;
• kylanti temperatūra;
• galvos svaigimas, skausmas;
• stiprus pilvo skausmas apačioje, dešinėje (skausmas gali išplisti po visą pilvą);
• stiprus skausmas pilvo apačioje, dešinėje, kai spustelėjama ir atleidžiama bet kurioje pilvo vietoje;
• pakitusi kraujo sudėtis – didesnis leukocitų kiekis, rodantis, jog organizmas kovoja su liga, svetimkūniais;
• sergant lėtiniu apendicitu, po vieno stipresnio skausmo priepuolio tęsiasi nuolatinis pastovus silpnesnis skausmas arba vis atsinaujinantys priepuoliai. 

„Negydomas apendicitas gali plyšti. Tuomet skystis pasklistų pilvo ertmėje, taip sukeldamas mirtiną pavojų.“ Išvardyti apendicito simptomai atsiranda dėl to, kad kirmėlinėje ataugoje (apendikse) prasideda uždegimas, ten ima telktis pūliai. Negydomas apendicitas gali plyšti. Tuomet skystis pasklistų pilvo ertmėje, taip sukeldamas mirtiną pavojų. 

Lėtinis apendicitas paprastai pasireiškia tada, kai savaime nurimsta ūminis apendicitas, tačiau apendikse vis tiek lieka uždegimo židinys, kuris karts nuo karto suintensyvėja ir sukelia didesnius spazminius skausmus arba nuolatinį maudimą. Lėtinis apendicitas gali išlikti nepastebimas labai ilgai, tačiau ši uždegimo forma vis tiek laikoma „tiksinčia bomba“, nes gali staiga paūmėti. Taigi rekomenduojama lėtinį apendicitą gydyti taip pat kaip ir ūminį – chirurginiu būdu. 

Tikra istorija. „Vos suspėjome…“ 

Savo patirtimi su portalo „MedGuru.lt“ skaitytojais sutikusi pasidalinti Aušra iš Vilniaus sako, kad jos istorija galėjo baigtis ir ne taip sėkmingai. „Kai pasireiškė pirmieji lėtinio apendicito simptomai, buvo sunku atskirti, kas tai – ovuliacijos skausmai, tulžies pūslės akmenligės priepuolis ar apendicitas. Stiprus skausmas prasidėjo vakare, o naktį pilvą raižė nebepakenčiamai. Greitosios pagalbos nekvietėme, vyras pats nuvežė į priimamąjį Lazdynų ligoninėje“, ‒ pasakoja moteris. 

„Ligoninėje prasidėjo nesutarimai su gydytojais. Buvo sunku įtikinti pirmąjį gydytoją, kad skausmas tikrai didelis, nes esu labai kantri (esant stipriam skausmui turbūt pirmiau nualpčiau nei pradėčiau vaitoti). Pasakiau, kad įtariu apendicitą, nes skausmą iš pradžių ėmiau jausti pilvo apačioje, dešinėje. Tuo metu apendicitas jau buvo išplitęs po visą pilvą, todėl buvo sunku pasakyti, kur tiksliai skauda, ‒ pasakoja Aušra. ‒ Man pamatavo temperatūrą (ji buvo šiek tiek pakilusi), paėmė kraują tyrimams ir liepė palaukti. Už pusvalandžio atėjo labai nepatenkintas chirurgas ir ėmė spaudinėti pilvą – pilvas nebuvo kietas, tačiau tikrai skausmingas. Buvo panašu į apendicitą, tačiau daktaras nebuvo tuo tikras.“ 

„Kai paaiškėjo kraujo rezultatai, mane tiesiog nusiuntė pas ginekologą, mat nustatė, kad dėl geros kraujo sudėties, tai tikrai negali būti apendicitas. Ginekologas buvo šiek tiek malonesnis, tačiau vis tiek patarė daugiau į priėmimą nebevažinėti, kai mano skausmų priežastis – tiesiog kartkartėmis ovuliacijos keliami pojūčiai, kurie iš pirmo žvilgsnio gal ir gali būti panašūs į apendicito simptomus“, ‒ prisimena moteris. 

Aušra su vyru grįžo namo: „Kaip ir buvo patarta, grįžusi į namus susileidau raumenis atpalaiduojančių vaistų ir nuskausminamųjų ir nuėjau miegoti. Skausmas susilpnėjo, tačiau visiškai nesiliovė. Skaudenimą pilvo apačioje, dešinėje, jutau ir ovuliacijai pasibaigus, ir praėjus mėnesinėms. Žinojau, kad tai ir ne akmenligės priepuolis, nes ši liga turėtų kelti kitokius, nudiegiančius skausmus pilvo viršuje, dešinėje. O apendicito tikimybę buvau atmetusi po pirmojo apsilankymo ligoninėje.“ 

„Po mėnesio ėjau pas ginekologus, dariausi echoskopiją – bandėme ieškoti cistų arba negimdinio nėštumo, tačiau ir tai nepasitvirtino. Galų gale praėjus dar vienam mėnesiui vieną naktį pajutau tokį stiprų ūmų skausmą, kad nedelsiant Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvau išvežta į priėmimo skyrių. Ten visi tyrimai iškart patvirtino pirminį įtarimą ir tą pačią naktį man buvo atlikta apendicito operacija. Paaiškėjo, kad prieš porą mėnesių prasidėjęs kirmėlinės ataugos uždegimas iš tiesų virto lėtiniu ir labai pavojingu – apendicitas galėjo tiesiog sprogti ir laisvas skystis išsilieti į pilvo ertmę. Labai džiaugiuosi, kad viskas baigėsi sėkmingai. Tikiuosi, jog mano patirtis pravers skaitytojams, kurie galbūt serga lėtiniu apendicitu, bet vis dar nesikreipia į medikus“, – savo istorija dalijasi Aušra.