Prostatitas – tai priešinės liaukos (prostatos) uždegimas. Per gyvenimą šia liga bent vieną kartą suserga apie 8 % visų vyrų. Prostatitas gali būti ūminis arba lėtinis. Lėtinis prostatitas diagnozuojamas tuomet, kai šios ligos simptomai nepertraukiamai tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius. Daugiau nei 90 % visų prostatitų tampa lėtiniais. Iš šių lėtinių prostatitų tik maža dalis diagnozuojami kaip lėtiniai bakteriniai prostatitai. Koks gydymas paskiriamas sergant bakteriniu prostatitu ir kada gali prireikti operacijos?
Sergu lėtiniu prostatitu ir gydytojas siūlo išmėginti antibiotikus. Ar verta?
„Bakterijos laboratorinėmis sąlygomis gali būti medikamentui itin jautrios, bet patekusios į žmogaus organizmą – reaguoti priešingai.“ Tiriamosios medžiagos tepinėlį paimti iš prostatos – gana sudėtinga. Ne visada paimtos medžiagos kokybė ir kiekis yra tinkamas infekcijos sukėlėjui nustatyti. Taip pat dalis sukėlėjų yra per daug komplikuoti (laboratorinėje aplinkoje ir žmogaus organizme su bakterijomis vykstantys procesai dažnai skiriasi) ar jų skaičius yra per mažas, kad būtų galima juos nustatyti dabartiniais rutininiais metodais.
Dėl šių priežasčių gydytojas, įvertinęs kitų tyrimų duomenis ir ligos istoriją, gali pacientui pasiūlyti bandomąjį antibakterinį lėtinio prostatito gydymą. Tuomet skiriami tokie antibiotikai, kurie efektyviausiai veikia tikėtiną lėtinio prostatito sukėlėją. Dažniausiai iš karto neskiriamas visas antibiotikų kursas, bet tik bandomasis laikotarpis. Jeigu jo metu stebimas būklės gerėjimas, tuomet skiriama likusi kurso dalis.
Ar galima pasveikti nuo lėtinio bakterinio prostatito nevartojant antibiotikų?
Taip. Jeigu lėtinio bakterinio prostatito priežastis – ne agresyvių bakterijų patekimas į prostatą, bet tai, kas sukelia nuolatinį mažai agresyvių bakterijų patekimą į ją. Tos priežasties pašalinimas gali padėti sumažinti ar visiškai panaikinti lėtinio prostatito simptomus. Dažniausiai tai būna prostatos akmenys, kurie susiformuoja dėl įgimtų organizmo savybių ar po kažkada buvusios agresyvios bakterijos sukeltos infekcijos. Šie akmenys šalinami chirurginiu būdu.
Sergu lėtiniu bakteriniu prostatitu, bet antibiotikai neveikia. Kodėl?
Kartais tepinėlis, paimtas iš sergančio paciento, užsiteršia aplinkos ar kitų kūno dalių bakterijomis. Ištyrus užterštą tepinėlį, rastos bakterijos klaidingai priskiriamos lėtinio bakterinio prostatito sukėlėjams. Esant įtarimui, kad medžiaga galėjo būti netinkamai paimta, visuomet reikia pakartoti tyrimą nuo pradžių.
Kartais bakterijos yra atsparios paskirtam antibiotikui, nes prieš jų paskyrimą pacientui nebuvo atliktas bakterijų atsparumo antibiotikams tyrimas. Tuomet bakteriologinis tyrimas kartojamas.
Retais atvejais gali nutikti ir taip, kad laboratorijoje klaidingai nustatomas bakterijų jautrumas kokiam nors antibiotikui. Bakterijos laboratorinėmis sąlygomis gali būti medikamentui itin jautrios, bet patekusios į žmogaus organizmą – reaguoti priešingai. Deja, bet šiuolaikinės laboratorijos dar nėra pajėgios identiškai atkartoti žmogaus organizmo aplinkos sąlygų.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tepinėlyje aptikus ir nustačius konkrečias bakterijas, pacientui paskyrus tinkamų antibiotikų, ligos simptomai ne lengvėja, bet ima sunkėti. Taip nutinka tada, kai bakterinio lėtinio prostatito sukėlimu apkaltintos bakterijos iš tiesų nėra tikrosios ligos kaltininkės. Į prostatą ar šlapimo takus bakterijos būna patekusios dėl kitų susirgimų. Tokiais atvejais vertinama nebakterinė prostatito kilmės galimybė.
Kas dar gali padėti sergant lėtiniu bakteriniu prostatitu?
Kiti medikamentai. Be antimikrobinės terapijos, gydant lėtinį prostatitą naudojami ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie taip pat mažina skausmą. Jeigu dėl uždegimo prostatos apimtis labai padidėja ir ji trukdo nutekėti šlapimui, tuomet kartais naudojami alfa receptorių blokatoriai. Šie medikamentai negydo prostatito ir nemažina uždegimo, bet atpalaiduoja prostatoje ir šlapimo pūslės kaklelyje esančius raumenis. Atsipalaidavus raumenims palengvėja šlapinimasis.
Nėra galutinai įrodytas teigiamas gulsčiosios serenojos ekstrakto, cinko ar flovanoido kvercetino teigiamas poveikis gydant lėtinį prostatitą, tačiau taip pat nėra pastebėta, kad šios medžiagos galėtų būti kenksmingos.
Cinko gausu:
- jūros gėrybėse (omaruose, austrėse);
- raudonoje mėsoje (jautienoje, ėrienoje);
- špinatuose;
- moliūgų ir sezamų sėklose;
- riešutuose (graikiniuose, žemės, migdoluose);
- kakavoje.
Kvercetino randama:
- kaparėliuose;
- vaistinėje gelsvėje;
- žaliojoje ir ramunėlių arbatose;
- svogūnuose.
Reguliari ejakuliacija. Kai kurių gydytojų nuomone, reguliari ejakuliacija taip pat palengvina lėtinio prostatito gydymą, nes padeda apsivalyti prostatos liaukutėms. Kadangi į spermą gali pakliūti pavojingų bakterijų, visada apie tai įspėkite lytinį partnerį ir ligos periodu naudokite prezervatyvą.
Lėtinis bakterinis prostatitas – daug kantrybės ir jėgų reikalaujanti liga. Šio uždegimo gydymo sėkmė labai priklauso nuo paciento ir gydytojo bendradarbiavimo. Niekada nesigėdykite klausti gydytojo to, ko nesuprantate, ir reikalaukite, kad gydytojas apie ligą ir jos gydymą paaiškintų jums suprantamais terminais.