Kokias treniruočių programas vedate?
Turime 3‒5 skirtingas programas. Deriname preso, nugaros, kojų, rankų pratimų kombinacijas. Daugelis žmonių skundžiasi nugaros skausmais, o jie kyla dėl neteisingos laikysenos ir klaidingai atliekamų pratimų. Iš savo patirties žinau, kad labai svarbu kiekvienam žmogui taikyti individualius pratimus, kad žmogus nedarytų klaidų, ‒ tik tada sportas atneš efektyvių rezultatų. Kiekvienam žmogui paruošiu individualią programą, skiriu dėmesio. Visos programos sudarytos remiantis mano paties atletikos treniruočių ir profesionalaus sporto patirtimi.
Neseniai parengėme naują programą ‒ smūgiavimą pagal muziką. Ši programa labai populiari: kartais JC SPORT treniruotėse sulaukiame iki 50 žmonių! Taip pat turime sporto veiklų stotelių sistemą, t. y. skirtingose zonose atliekame skirtingus pratimus: vieni skirti kojoms, kiti ‒ rankoms, širdies sistemai ir t. t.
Kiekvienais metais kartą per metus rengiame smagų karnavalą: kiekvienas, ateinantis į specialią treniruotę, ateina pasipuošęs karnavaliniais drabužiais. Kita pramoga ‒ pašėlęs juodasis penktadienis. Niekada neįspėju, kuris penktadienis bus būtent pašėlęs. Tai labai sunkaus sporto diena. Po tokios treniruotės būni be galo pavargęs, net išsekęs, tačiau tai itin geras jausmas ‒ po tokių treniruočių atsinaujina ir protinė energija.
Ar lietuviai turi su mažu fiziniu aktyvumu susijusių sveikatos problemų?
Taip, nes jei žmogus ilgus metus nesirūpina savo gyvensena, jo kūno struktūra ima keistis. Matau, kad sporto suvokimas Lietuvoje keičiasi. Prieš keletą metų sporto klubuose tekdavo matyti vien vyrus ir tik kartais moteris; net Vingio parke nebūdavo daug žmonių. Bet paskutiniu metu viskas keičiasi, Lietuvoje atsiranda vis daugiau sportinių renginių, maratonų ir vis daugiau juose dalyvaujančių žmonių.
Kokios sporto šakos patinka lietuviams?
Žinoma, krepšinis yra tarsi religija, o be krepšinio viskas, matyt, priklauso nuo to, kurioje srityje lietuviams tuo metu sekasi: tenise, bokse, plaukime. Rūtos Meilutytės plaukimo rekordai iš tiesų buvo sensacija! Patys anglai, kuriems tąkart nenusišypsojo sėkmė, nustebo, kad lietuviai turi tokią žvaigždę, besitreniruojančią Didžiojoje Britanijoje. Britai net pradėjo domėtis, kur yra Lietuva.
Aišku, tai skatina lietuvius didžiuotis savo šalimi. Net krepšinis tuo metu turbūt buvo primirštas. Manau, kai kurie jauni žmonės Lietuvoje, kurie tuo metu žaidė krepšinį, perėjo į plaukimą. Yra tam tikras amžius, kai dar gali persijungti iš vienos sporto šakos į kitą, tai maždaug 14 m. amžius.
Lietuviai stiprūs ir tenise. Ričardo Berankio pavyzdys tai įrodo. Lietuviai turi potencialo ir rankiniame, nes tai taip pat grupinis darbas, kaip ir krepšinis, tai sportas stipriems žmonėms.
Kas yra labiau fiziškai aktyvūs, vyrai ar moterys?
Moterys. Žinoma, jei nueitumėte į sporto klubą, pamatytumėte daugiau sportuojančių vyrų. Vis dėlto gryname ore galima pamatyti daugiau sportuojančių moterų, nes moterys labiau rūpinasi savo kūnu.
Ar savo fiziniu aktyvumu skiriamės nuo kitų tautų?
Nemanau, kad galėtume lyginti lietuvius su kitomis tautomis šiuo aspektu. Yra šalių, kuriose sportas jau daug metų yra žmonių gyvenimo dalis. Lietuvoje daug dalykų dar tik pradėjo keistis. Todėl viskas labai skirtinga.
Lithuanian