Alerginė sloga dažnai painiojama su infekcinės kilmės sloga. Vis dėlto varginantis čiaudulys, vandeningos ir gausiai tekančios išskyros iš nosies, nosies užburkimas ir pasunkėjęs kvėpavimas, akių paraudimas ir niežėjimas, kosulys, neįprasti garsai krūtinėje gali būti ne virusų ar bakterijų, bet įvairių alergenų sukeltos slogos požymiai. Pasirodo, kad alerginė sloga nėra jau toks retas sveikatos sutrikimas – įvairūs duomenys rodo, kad šia liga gali sirgti net iki 25 procentų viso pasaulio gyventojų. Vadinasi, paplitimas tikrai didelis ir tikimybė šia liga sirgti kiekvienam iš mūsų yra gana reikšminga.
Pastebimas glaudus ryšys tarp alerginės slogos ir astmos
Žinoma, kad astma visame pasaulyje serga daugiau nei 300 milijonų pacientų. Blogiausia, kad šie skaičiai labai greitai auga. Nors medicina vis labiau tobulėja, patį mirtingumą nuo astmos suvaldyti labai sunku. Statistika gana liūdna – manoma, kad dėl laiku nesuteiktos pagalbos astmos priepuolio metu miršta bent vienas žmogus iš kelių šimtų. Pastebėta, kad alergine sloga sergantys asmenys astma suserga net apie 5 kartus dažniau, todėl labai svarbu tinkamai gydyti alerginę slogą, nes negydoma ji linkusi išsivystyti į astmą.
Svarbu laiku atpažinti alerginę slogą ir teisingai ją diferencijuoti nuo kitų susirgimų
Taigi būtina laiku atpažinti alerginę slogą ir paskirti tinkamą gydymą, kad astmos išsivystymo tikimybė vėlesniame gyvenimo laikotarpyje sumažėtų iki minimalaus lygio. Alerginės slogos ir astmos gydymo principai yra labai panašūs. Pastebėta, kad sėkmingai gydant alerginę slogą, reikšmingai sumažėja ir astmos simptomai, slopinamas bronchų reaktyvumas, pagerėja kvėpavimo funkcija ir bendroji gyvenimo kokybė.
Trumpai apie alerginę astmą
Astma yra lėtinė uždegiminė liga, kurios metu pažeidžiamos bronchų sienelės. Dėl uždegiminių reakcijų bronchų gleivinė parausta, paburksta, sustorėja ir tampa itin jautri įvairiems dirgikliams, alergenams, net paprasčiausiems oro pasikeitimams. Kontaktas su alergenais ir dirgikliais sukelia bronchų spindžio susiaurėjimą, gleivių sekrecijos padidėjimą ir kitus uždegiminius procesus, kurie neleidžia laisvai cirkuliuoti orui, todėl tampa labai sunku kvėpuoti, vargina kosulys ir dusulys, o krūtinėje girdimas švokštimas ir cypimas. Šia liga sergantys pacientai patiria ne tik fizinius, bet ir ryškius emocinius sunkumus, nes priepuolio metu baisu uždusti, o ne priepuolio metu baisu jį ir vėl patirti dėl bet kokios menkiausios alergeno ekspozicijos ar tiesiog labai šalto oro įkvėpimo. Astmos paūmėjimai dažniausiai kamuoja paryčiais, todėl dažnam pacientui sutrinka miego režimas ir menkėja bendra gyvenimo kokybė.
Trumpai apie svarbiausius alerginės slogos ir astmos gydymo principus
Vienas svarbiausių šių ligų gydymo žingsnių – surasti alergenus ir dirgiklius, kurie išprovokuoja slogos arba astmos paūmėjimą. Veiksmingiausia juos visiškai eliminuoti iš aplinkos, tačiau tai padaryti įmanoma ne visuomet. Nustatyti alergenus padeda įvairūs alerginių ligų diagnostikai atliekami tyrimai, kurie šiomis dienomis itin pažangūs.
Kadangi net apie 35-40 procentų Europos gyventojų gali būti alergiški žiedadulkėms, jų reikėtų saugotis daugeliui alergine sloga ir alergine astma sergančių asmenų. Rekomenduojama vengti žydinčių ir nenupjautų pievų, į lauką eiti lietingesnėmis ir vėsesnėmis dienomis, vėdinti kambarius naktimis, o grįžus iš lauko nusiprausti ir pasikeisti drabužius bei išsiplauti nosies ertmes izotoniniu jūros vandeniu (pavyzdžiui, Quixx daily purškalu). Kadangi net apie 35-40 procentų Europos gyventojų gali būti alergiški žiedadulkėms, jų reikėtų saugotis daugeliui alergine sloga ir alergine astma sergančių asmenų. Rekomenduojama vengti žydinčių ir nenupjautų pievų, į lauką eiti lietingesnėmis ir vėsesnėmis dienomis, vėdinti kambarius naktimis, o grįžus iš lauko nusiprausti ir pasikeisti drabužius bei išsiplauti nosies ertmes izotoniniu jūros vandeniu (pavyzdžiui, Quixx daily purškalu).
Kiekvienas žmogus turėtų vengti to, kam jis yra alergiškas. Gana sunku iš namų aplinkos pašalinti dulkių erkutes, tačiau jų kiekį tikrai galima sumažinti, sudarant joms nepalankias gyvenimo sąlygas – drėgnai valant namus, atsisakant kilimų, sunkių užuolaidų, dulkes kaupiančių pagalvėlių ir medžiaginių sofų, naudojant specialius patalynės užvalkalus ir t.t.
Skiriami ir vaistiniai preparatai, kurie padeda palengvinti alerginio rinito simptomus, taip suretindami ir astmos priepuolių dažnį bei sunkumą ir pagerindami alergiško asmens gyvenimo kokybę. Pirmo pasirinkimo vaistai yra selektyvieji antihistaminiai preparatai. Kartais skiriami dekongestantai, vietinio poveikio gliukokortikoidai (itin sunkiais atvejais ir tik suaugusiems gali prireikti ir sisteminių preparatų). Gali būti svarstoma specifinė imunoterapija, kurios tikslas – palaipsniui sukelti toleranciją konkretiems alergenams.
Tad mes siūlome neleisti ligai įsigalėti – ją svarbu aptikti ir pradėti gydyti laiku, kad gyvenimo kokybė nenukentėtų, o alerginė sloga, kuri dažnai ignoruojama, vieną dieną nepavirstų sunkiai kontroliuojama astma.
Plačiau: |