Bronchų astma – labai klastinga ir gyvenimo kokybę menkinanti, baimę kelianti liga. Nors tarp priepuolių pacientas jaučiasi gerai, stiprus astmos paūmėjimas gali grįžti pačiu netikėčiausiu metu. Todėl būtina pabrėžti, kad šios ligos eiga priepuolinė. Paūmėjimo pacientas gali nepatirti ir metų metus ir net pamiršti apie ligą. Čia ir kyla įvairios rizikos – astma sergantis žmogus gali manyti, kad liga atsitraukė, tačiau tai lėtinis susirgimas, kurį būtina gydyti visą gyvenimą. Taigi kas yra bronchinė astma? Kokie veiksniai ją provokuoja? Kodėl taip svarbu reguliariai ir tinkamai vartoti bronchų astmai gydyti skirtus vaistus?
Kas yra bronchų astma?
Bronchinė (bronchų) astma arba tiesiog astma – tai lėtinė, uždegiminė, kvėpavimo takus pažeidžianti liga, kuriai būdingi dusulio, kosulio ir „triukšmingos“ krūtinės priepuoliai. Ši liga pasireiškia bronchų obstrukcija, kuri praeina savaime arba gydant vaistiniais preparatais. Astma sergančio paciento bronchams būdingas ypatingas jautrumas įvairiems dirgikliams, pavyzdžiui, tam tikriems alergenams – žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, šunų ir kačių pleiskanoms, tarakonams, kai kuriems vabzdžiams, pelėsiniams grybams ir t.t. Priepuolį gali išprovokuoti labai šaltas oras, stresas, tabako dūmai, fizinė veikla, įvairūs teršalai, kai kurie maisto produktai ar tik šiek aštresnis kvapas. Astma sergantis žmogus dažnai serga ir kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, šienlige ar atopiniu dermatitu. Manoma, kad beveik 80 procentų astma sergančių žmonių kamuoji ir alerginio sezoninio arba nuolatinio rinito. Pirmieji astmos požymiai dažnai pastebimi jau vaikystėje, o astmos „įpėdinė“ dažnai būna būtent alerginė sloga.
Kaip pasireiškia astma?
Nors tarp astmos priepuolių pacientas gali jaustis visiškai gerai, visą savo grėsmę astma parodo būtent per priepuolius, kurie pasireiškia trim pagrindinėm simptomų grupėmis:
- Dusuliu – pacientui sunku iškvėpti ir įkvėpti;
- Sausu kosuliu, kuris gali būti labai stiprus ir dirginantis;
- Padažnėjusiu kvėpavimu, kuriam būdingas krūtinės „triukšmingumas“ – gali būti girdimas cypimas, švokštimas ir kiti panašūs garsai, atsirandantys dėl bronchų obstrukcijos, padidėjusios gleivių sekrecijos ir sutrikusios oro cirkuliacijos.
Jei priepuolis itin stiprus, pacientui trūksta oro. Hipoksiją gali parodyti lūpų ir veido melsvumas. Priepuoliai dažniausiai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Dėl jų dažnio gali sutrikti miegas. Taip pat būdingas pagausėjęs skrepliavimas ir nemalonus spaudimo bei veržimo jausmas krūtinėje. Žmogus pradeda bijoti visko, kas gali sukelti astmos priepuolį, todėl tai ne tik sveikatos problema. Tai rimta socialinė ir ekonominė bėda.
Kas dažniau serga astma?
Pastebėta, kad astma dažniau išsivysto tiems, kurie:
- Vaikystėje dažnai sirgo kvėpavimo takų infekcijomis (vėliau šių infekcijų pasikartojimas provokuoja astmos paūmėjimus);
- Turi artimųjų, sergančių astma (svarbus paveldimumo faktorius);
- Serga kitomis alerginėmis ligomis (būtina paminėti šienligę, atopinį dermatitą, maisto alergijas ir kt.);
- Aktyviai arba pasyviai rūko ir (arba) gyvena arba dirba užterštoje aplinkoje.
Kodėl svarbu gydyti bronchų astmą?
Ligą gydyti reikia, nes tik taip galima išlaikyti normalią gyvenimo kokybę. Be to, jei liga negydoma arba jei ji gydoma netinkamai, tuomet priepuoliai ne tik dažnėja, bet ir ilgėja, sunkėja jų eiga. Dėl dažnų priepuolių vystosi plaučių pažeidimas, atsiranda širdies sutrikimų. Vaikams astma dar pavojingesnė, nes dėl jos gali sutrikti normalus vaiko augimas ir raida, deformuotis krūtinės ląsta, sutrikti mokymasis.
Kodėl taip svarbu teisingai naudoti inhaliatorius?
Įrodyta, kad itin daug įtakos sėkmingai astmos kontrolei turi teisinga inhaliatorių naudojimo technika. Būtent inhaliatoriai padeda vaistinei medžiagai patekti tiesiai į plaučius, kad būtų gaunamas optimalus vaisto efektyvumas ir būtų sulaukiama minimalių nepageidaujamų poveikių, kai didžioji vaisto dalis nusėda burnoje arba lieka ore.
Šiandien medicina siūlo kelis pagrindinius inhaliatorių tipus, pavyzdžiui, slėginius dozuotus aerozolinius inhaliatorius, miltelinius inhaliatorius, dozuotus įkvėpimu sužadinamus aerozolinius inhaliatorius ir šiuo metu naujausius, vadinamuosius švelnios dulksnos (angl. soft mist) inhaliatorius. Kiekvieno tipo inhaliatoriaus įkvėpimo technika reikšmingai skiriasi, todėl labai svarbus adekvatus paciento mokymas ir profesionalus bendradarbiavimas su gydytoju. Tyrimai rodo, kad net iki ketvirtadalio inhaliatorius pradedančių vartoti pacientų negauna jokių žodinių taisyklių, kaip tai daryti – o juk gyva komunikacija daug veiksmingesnė nei žodinė ar vaizdinė medžiaga, todėl ir pats pacientas turi nepamiršti klausti ir išsakyti tai, kas jam neaišku. Tad verta dar kartą pakartoti, kad itin svarbus paciento mokymas ir bendradarbiavimas su gydytoju. Tik tuomet pavyks pasiekti optimalių rezultatų ir vėl džiaugtis gera gyvenimo kokybe – be baimės pradėti dusti sportuojant ar įkvėpus šalto oro. Įrodyta, kad itin daug įtakos sėkmingai astmos kontrolei turi teisinga inhaliatorių naudojimo technika. Būtent inhaliatoriai padeda vaistinei medžiagai patekti tiesiai į plaučius, kad būtų gaunamas optimalus vaisto efektyvumas ir būtų sulaukiama minimalių nepageidaujamų poveikių, kai didžioji vaisto dalis nusėda burnoje arba lieka ore.
Biologinė terapija – nauja galimybė sunkios astmos gydyme
Mokslininkai sukūrė monokloninį antikūną, kuris teikia daug vilčių sunkios astmos gydyme. Šis monokloninis antikūnas yra baltymas, kuris atpažįsta organizme specifines medžiagas – vadinamuosius taikinius. Šiuo vaistu gali būti gydoma suaugusiųjų, paauglių ir 6 metų ar vyresnių vaikų sunki astma.
Kai kurių sunkia astma sergančių žmonių kraujyje ir plaučiuose būna per daug eozinofilų (tam tikrų baltųjų kraujo ląstelių). Ši būklė yra vadinama eozinofiline astma. Tai astmos tipas, kuriam gali būti tinkama būtent palyginus neseniai sukurta biologinė terapija. Šis naujas vaistas gali padėti sumažinti astmos priepuolių skaičių, jeigu jau vartojami vaistai, skirti astmai gydyti (pvz., pacientui būtinos didelės įkvepiamųjų vaistų dozės), bet astma vis tiek nėra gerai kontroliuojama. Jeigu pacientas vartoja vaistų, kurie vadinami geriamaisiais kortikosteroidais, naujoji biologinė terapija taip pat gali padėti sumažinti šių vaistų paros dozę, būtiną sunkiai paciento astmai kontroliuoti.
Šis monokloninis antikūnas slopina baltymo, vadinamo interleukinu 5, veiklą. Užslopinęs šio baltymo veiklą, naujasis vaistas sunkiai astmai gydyti neleidžia kaulų čiulpams gaminti daugiau eozinofilų bei mažina eozinofilų kiekį kraujotakoje ir plaučiuose, todėl gali suretėti priepuolių skaičius ir (arba) jie gali tapti lengvesni. Taip reikšmingai pagerinama paciento kokybė ir sunki astma tampa lengviau kontroliuojama ir (arba) gali būti sumažinamos jau vartojamų vaistinių preparatų dozės.
|
Skaičiuojama, kad astma Lietuvoje serga mažiausiai 60 tūkstančių gyventojų. Higienos instituto duomenimis astma 2018 metais Lietuvoje sirgo beveik 56 tūkstančiai gyventojų. Manoma, kad maždaug 4 procentai serga sunkia astmos forma, rimtai trikdančia gyvenimo kokybę. Žinoma, šie skaičiai gali būti kur kas didesni – astma yra liga, kuri ne visuomet diagnozuojama laiku. Ar yra kokia nors išeitis, padedanti kontroliuoti sunkią astmą? Taip, yra – tai biologinė terapija. Plačiau: Jau galima padėti sunkia astma sergantiems pacientams |
Lithuanian