Skaičiuojama, kad išsėtine skleroze visame pasaulyje serga daugiau kaip 2 milijonai žmonių. Nors tikimybė susirgti šia liga atrodo gana maža – tik apie 0,1 proc., ši liga gali neaplenkti ir artimųjų, ir mūsų pačių. Išsėtinė sklerozė mokslininkams kelia daug klausimų. Ir nors išrandama vis efektyvesnių vaistų, kol kas jos visiškai išgydyti dar nepavyksta. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą?
Kas yra išsėtinė sklerozė?
Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą (galvos ir nugaros smegenis) bei regos nervus. Normaliomis sąlygomis nervinės skaidulos yra apsuptos specialaus dangalo, vadinamo mielinu. Jis sudarytas iš baltymų ir lipidų bei kitų medžiagų. Mielino dangalas saugo nervines skaidulas bei yra svarbus normaliam jų funkcionavimui. Kai dar iki šiol tiksliai nežinomų priežasčių šis dangalas pradeda irti, po truputėlį pradeda trikti ir nervinių skaidulų funkcijos. Paprastai tariant, nervinės skaidulos pradeda randėti, todėl jos nebegali pilnavertiškai atlikti savo funkcijų.
Kiekvienu atveju ligos eiga labai individuali – uždegiminių židinių gali susidaryti pačiose įvairiausiose galvos ir nugaros smegenų vietose. Nuo to labai priklauso ir ligos eiga. Uždegimų vietose vėliau susidaro sklerozinės plokštelės, kurios jau nebegali atlikti pilnaverčių funkcijų. Taigi bėgant laikui pažeidžiama vis daugiau audinių ir vis daugiau jų surandėja. Išsėtinė sklerozė – tai pagrindinė priežastis, susijusi su jaunų žmonių neįgalumu. Skaičiuojama, kad pasaulyje šia liga serga daugiau nei 2 milijonai žmonių, tačiau daugybė ligos atvejų dar iki šiol gali būti nediagnozuoti. Dažnai ši liga vadinama „jaunų žmonių liga“, mat pirmieji simptomai neretai išryškėja tarp 20-30 ar 40 metų.
Kiek žmonių serga išsėtine skleroze ir kokiame amžiuje ji dažniausiai diagnozuojama?
Skaičiuojama, kad pasaulyje šia liga serga daugiau nei 2 milijonai žmonių, tačiau daugybė ligos atvejų dar iki šiol gali būti nediagnozuoti. Dažnai ši liga vadinama „jaunų žmonių liga“, mat pirmieji simptomai neretai išryškėja tarp 20-30 ar 40 metų. Simptomai itin retai pasireiškia dar vaikystėje ar vyresniame nei 50 metų amžiuje. Nustatyta, kad dažniausiai išsėtinė sklerozė diagnozuojama apie 31 – uosius gyvenimo metus. Tad jei jaunam žmogui atsiranda tam tiktų simptomų, tokių kaip regos, koordinacijos, judesių ir jautrumo sutrikimai, tai išsėtinė sklerozė gali būti viena iš diagnozių, kurią netikėtai gali išgirsti jaunas ir aktyvus žmogus.
Taip pat žinoma, kad moterys šia liga serga maždaug dvigubai dažniau nei vyrai. Įdomu ir tai, kad liga dažnesnė labiau išsivysčiusiose šalyse ir ji labiau paplitusi tarp išsilavinusių žmonių, tačiau šie ryšiai kaip ir ligos vystymosi mechanizmai vis dar plačiai tiriami. Statistiniai duomenys rodo, kad liga dažniau serga labiau nuo pusiaujo nutolusiose šalyse gyvenantys asmenys. Paskutiniu metu liga dažniau siejama su kitomis ligomis, pavyzdžiui, įvairiomis alergijomis, bronchine astma, ilgalaikiu ir stipriu stresu, įvairiomis virusinėmis infekcijomis ir t.t. Tačiau iki pat šios dienos nėra visiškai patvirtintų ligos išsivystymo priežasčių. Išsėtinė sklerozė kelia daug klausimų, todėl tai viena labiausiai šiandien tiriamų ligų.
Kokie būdingiausi išsėtinės sklerozės simptomai?
Nėra vieningo išsėtinės sklerozės simptomų „rinkinio“, nes ši liga kiekvienam pasireiškia labai individualiai. Vis dėlto įvardijami patys įprasčiausi ir dažniausiai pasireiškiantys lėtinės ligos simptomai:
- Regos sutrikimai;
- Svaigulys;
- Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai;
- Galūnių tirpimas ir jautrumo sutrikimai;
- Raumenų silpnumas ir eisenos pakitimai;
- Didelė nuotaikų kaita ir depresija;
- Lytinės funkcijos, šlapinimosi ir virškinimo sutrikimai;
- Neaiški kalba;
- Mąstymo ir kitų kognityvinių funkcijų sutrikimai ir kt.
Plačiau:
Lithuanian