Burnos opelės – tema, kuri kartais nepelnytai nustumiama į „nesvarbiųjų“ sąrašą, mat daug kas į jų susiformavimą jautrioje burnos gleivinėje tiesiog numoja ranka. Daugiau susirūpinimo atsiranda, kai burnos opelės plečiasi, jų daugėja ir jos gilėja – apsunkinamas gijimo procesas ir pastebima, kad opelės jau ne juokais trikdo normalų gyvenimą. Mažos opelės paprastai užgyja per savaitę, tačiau jei jos didesnės, gijimas kur kas ilgesnis ir komplikuotesnis.
Priežastys ir begalinė jų įvairovė
Burnos opelės gali atsirasti dėl pernelyg didelės nervinės įtampos, hormoninių pokyčių, vitaminų ir kitų svarbių maistinių medžiagų trūkumo mityboje. Pastebima, kad burnos opelės gali rodyti geležies, cinko, folio rūgšties bei vitaminų A ir C avitaminozes. Jos lengviau atsiranda badaujant, laikantis tam tikrų dietų. Dažniau jos kamuoja vaikus, paauglius ir jaunuolius, vėliau pasireiškimas gali suretėti, tačiau bent kartą gyvenime burnos opų turėję dauguma žmonių. Teigiama, kad jų susiformavimą retkarčiais patiria mažiausiai 20 procentų žmonių, o kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad burnos opos dažniau ar rečiau paliečia bent 66 procentus asmenų. Vieniems opelės tiesiog formuojasi dažniau nei kitiems – tikrai ne visuomet aišku, kodėl. Labai daug įtakos turi ir imuninės sistemos sugebėjimas „susitvarkyti“ su įvairiais pavojaus, ir burnos gleivinės jautrumas, ir paties asmens dėmesys tinkamai burnos higienai, ir netgi genetika.
Kai burnos gleivinę pažeidžia virusai ir grybeliai, gali prireikti gydymo specialiais vaistiniais preparatais
Teigiama, kad paprastų opelių susiformavimą gana dažnai nulemia tam tikros infekcijos, sukeltos virusų arba grybelių (dažniausiai tai Herpes virusas arba Candida albicans grybelis, sukeliantis burnos pienligę). Tinkamai pritaikius gydymą liga gerai kontroliuojama, tačiau reikėtų ją pastebėti laiku ir neleisti komplikuotis antrinėmis infekcijomis, kurių gydymas kur kas sudėtingesnis. Burnos pienligė – viena dažniausių kūdikių ligų, tad daugumai bent kartą gyvenime tenka su ja susidurti.
Burnos gleivinę lengvai pažeidžia karštis, cheminiai junginiai ir mechaninės traumos
Kita itin reikšminga priežastis – mechaninis, cheminis ar terminis burnos gleivinės pažeidimas. Burnos gleivinė dar jautresnė nei oda, todėl ją sužeisti kietu dantų šepetėliu ar nudeginti karšta kava – visai nesudėtinga. Pastebima, kad burnos opelių susiformavimą paskatina tam tikras maistas, pavyzdžiui, rūgštūs vaisiai ar uogos, aštrus ir prieskoningas patiekalas, sunkiau kramtomi maisto produktai – riešutai, krekeriai ir taip toliau. Toks maistas ne tik paskatina burnos žaizdelių atsiradimą, bet gali pasunkinti ir jų gijimo eigą, tad jei burnoje yra opelių, tuomet aštraus, rūgštaus, karšto ir sunkiai kramtomo maisto reikėtų vengti. Vietoje jo geriau rinktis tik šiek tik šiltą, minkštą, lengvai kramtomą, švelnios tekstūros ir neintensyvaus skonio maistą. Mechaniškai burnos gleivinę pažeidžia ir nuskilę dantys, įvairi įranga – protezai, plokštelės ir panašiai, ypač jei šie prietaisai pritvirtinti ar pritaikyti netinkamai ar dantų gydymas atliktas labai nekokybiškai.
Burnos žaizdelės paprastai diagnozuojamos jas išsamiai apžiūrint
Burnos opeles atpažinti nesudėtinga. Tai ovalios arba apskritos formos žaizdelės burnoje, galinčios susiformuoti įvairiose jos vietose – ant vidinės skruostų pusės, liežuvio, dantenų, gomurio. Būdingas gleivinės pabrinkimas, patinimas aplink žaizdeles ir nemalonus skausmingumas, dėl kurio apsunkinamas valgymas, skysčių gėrimas, rijimas, dantų valymasis, kartais net miegas. Pastebima, kad skausmą stiprina rūgštesnis, aštresnis, karštesnis maistas ar dantų priežiūros priemonės. Dėl šių priežasčių pacientas gali pradėti vengti valgyti ir tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, todėl atsiranda burnos higienos ir apetito problemų. Mažos opos daug dažnesnės nei didelės. Vis dėlto mažos opos dažniausiai užgyja gana lengvai, o didelės, priešingai, gyja itin sunkiai arba iš viso negyja ir situacija tik blogėja (tuomet gydytojo konsultacija tiesiog būtina). Žinotina, kad negydomos ir ignoruojamos burnos opos linkusios komplikuotis bakterinėmis infekcijomis, dantų pūliniais, uždegiminiais procesais ir kitais rimtesniais sveikatos sutrikimais.
Aftinis stomatitas paplitęs gana plačiai
Aftinis stomatitas kitaip vadinamas aftiniu išopėjimu arba opiniu stomatitu. Teigiama, kad tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių burnos gleivinės vientisumo pažeidimų. Manoma, kad jis gali kamuoti apie 20-40 procentų žmonių, o kai kuriose pasaulio vietose vis atsinaujinantis aftinis stomatitas gali būti dar dažnesnis. Aftinį stomatitą būtų galima priskirti prie tokių ligų, kurios dažniausiai gydomos savarankiškai, nemanant, kad tai rimtas sveikatos sutrikimas. Kelios žaizdelės burnoje – kas čia tokio? Tačiau problema nėra jau tokia maža, ypač jei ji linkusi gana dažnai pasikartoti. Recidyvuojantis aftinis stomatitas kenkia ne tik asmens fizinei bei emocinei sveikatai, bet gali daryti nemažą įtaką ir jo gyvenimo kokybei.
Priežastys ne visuomet žinomos – tai gali apsunkinti gydymą
Vis atsinaujinančio aftinio stomatito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau galima išskirti pagrindinius rizikos faktorius ar veiksnius, kurie daro itin didelę įtaką jo susiformavimui.
- Skausmingos aftos dažniau formuojasi tiems, kas turi paveldėtą polinkį į aftinį stomatitą – vadinasi, daug nulemia genetika.
- Taip pat teigiama, kad daug reikšmės turi vitaminų ir mikroelementų trūkumas, tad neretai recidyvuojantis aftinis stomatitas būna nulemtas prastos ir nepilnavertės mitybos, kai badaujama, neturima laiko pilnavertiškai ir reguliariai maitintis, nes tiesiog per daug dirbama ar studijuojama ir organizmas nusilpsta įvairiapusiškai. Aftinis stomatitas gali būti vienas iš ženklų, kad metas pasirūpinti geresne mityba.
- Teigiama, kad vis atsinaujinantis burnos gleivinės išopėjimas gali būti tam tikrų alergijų ar imunodeficitinių būklių išraiška.
- Vartojami vaistai taip pat daro įtaką aftų atsiradimui, pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai pasitaikančių citotoksinių vaistų nepageidaujamų poveikių yra būtent burnos gleivinės sausumas, dirginimas ir skausmas dėl susiformavusių aftų.
- Atsinaujinantis opinis stomatitas gali būti ir sisteminių ligų pasekmė, požymis, simptomas. Pastebima, kad opų susiformavimas burnoje pasikartoja, kai sergama neutropenija, ŽIV, Krono liga, celiakija, įvairiomis imunodeficitinėmis ir uždegiminėmis žarnyno ligomis. Tad recidyvuojantis aftinis stomatitas gali būti ženklas, kad organizme vyksta kiti procesai, kuriems būtinas atitinkamas gydymas – tik šalinant pagrindinę priežastį pavyks tinkamai gydyti ir skausmingas burnos opas.
Aftinis stomatitas gali kamuoti ir visą gyvenimą
Pastebima, kad vis atsinaujinantis aftinis stomatitas pirmą kartą susiformuoja gana jauname amžiuje – vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Jis linkęs vis pasikartoti. Pagal tai, kokio dydžio aftos būdingos ir koks jų skaičius susiformuoja, stomatitas skirstomas į mažąsias, didžiąsias opas ir herpetinę aftų formą. Pavyzdžiui, mažosios opos dažniausiai neviršija 1 cm skersmens ir užgyja per kelias savaites, kai didžiųjų aftų skersmuo jau didesnis nei 1 cm, o pats gijimas gali trukti net iki kelių mėnesių. Herpetinės opos būna labai mažo skersmens. Jos panašios į smeigtuko galiuką ir dažniausiai telkiasi grupelėmis, tad sukuria tipinį vaizdą, iš kurio galima spręsti, kad būtinas priešvirusinis gydymas.
Anaftin produktų šeima – pagalba patiriant burnos opų sukeliamus nepatogumus
Anaftin medicinos priemonės padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Galima rinktis patogiausią vartoti formą – burnos gelį, burnos purškalą arba burnos skalavimo skystį. Šią inovatyvią priemonę patariama vartoti 3-4 kartus per parą arba taip dažnai, kaip tik reikia. Jas galima rasti daugumoje vaistinių. Mechaniškai burnos gleivinę pažeidžia ir nuskilę dantys, įvairi įranga – protezai, plokštelės ir panašiai, ypač jei šie prietaisai pritvirtinti ar pritaikyti netinkamai ar dantų gydymas atliktas labai nekokybiškai.
Itin svarbi ir profilaktika
Kadangi burnos žaizdelės dažniausiai atsiranda dėl terminių, mechaninių, cheminių ir infekcinių pažeidimų, reikėtų vengti būtent šios kilmės rizikos faktorių, pavyzdžiui:
- Sveikai ir subalansuotai maitintis. Valgyti pakankamai šviežių vaisių ir daržovių, kad mityboje netrūktų natūralių vitaminų. Stengtis, kad organizmui netrūktų visų svarbiausių maistinių medžiagų, tarp jų – ir mineralų. Jei mityba nepadeda užtikrinti visų biologiškai aktyvių medžiagų poreikio, verta pagalvoti apie natūralius maisto papildus. Tik būtina suprasti, kad jie negali būti maisto bei sveikos ir subalansuotos mitybos pakaitalas. Pagrindinė jų funkcija – papildyti mitybą svarbiausiomis medžiagomis, kai neįmanoma gauti pakankamo jų kiekio su maistu arba tiesiog padidėjęs jų poreikis, pavyzdžiui, greitai augant ar aktyviai studijuojant bei dirbant.
- Svarbu vengti nervinės įtampos. Pastebėta, kad burnos opos dažniau formuojasi tiems, kuriems nesvetimas nuolatinis stresas. Gal ir Jums kada nutiko taip, kad po stipresnio jaudulio, kamavusio per egzaminų sesiją ar darbo pokalbį, atsirado burnos opelių ar pūslelių ant lūpų. Žinoma, nėra jau taip paprasta nesikrimsti, bet verta nesijaudinti bent jau dėl to, ko neįmanoma pakeisti arba nustoti nervintis dėl kiekvienos mažiausios smulkmenos. Ilgalaikis stresas itin kenkia organizmui, alina apsaugines jo galias, todėl vis besiformuojančios burnos opos gali būti ženklas, kad patiriama tikri per daug streso arba kokybiškai nepailsima.
- Būtina ištisus metus stiprinti savo imunitetą. Burnos opos netrunka atsirasti jam nusilpus, tad reikėtų nepamiršti kūno grūdinimo teikiamos naudos. Be mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, reikėtų kasdien bent po kelias valandas praleisti lauke (na, žiemą pakaktų bent pusvalandžio, tačiau ištisas buvimas uždarose patalpose itin mažina apsaugines organizmo galimybes.) Imuninę sistemą sustiprinti gali padėti kai kurie augaliniai ekstraktai, pavyzdžiui, rausvažiedė ežiuolė, greipfrutų sėklos ar šeivamedis, žuvų taukai, vitaminų ir mineralų kompleksai su padidintomis vitamino D ir C dozėmis, tačiau nereikėtų dėti visų vilčių vien į juos.
- Taisyklinga burnos higiena – ypač reikšminga. Dantis valytis reikia bent du kartus per parą. Tai reikia daryti švelniai ir stengtis nepažeisti minkštųjų audinių. Po dantų valymo sukamaisiais, šluojamaisiais, pulsuojančiais ir kitokio pobūdžio judesiais, būtina naudoti tarpdančių siūlą, nes dantų šepetėliu visko pašalinti neįmanoma. Geresnę burnos higieną padeda palaikyti ir skalavimo skysčiai, tačiau geriausia rinktis pakankamai švelnius, savo sudėtyje neturinčius nei alkoholio, nei natrio laurilsulfato (angl. SLS arba Sodium lauryl sulfate), nes šios medžiagos kenkia ne tik jautriam gleivinės sluoksniui, bet ir visam organizmui, ypač jei skysčio atsitiktinai nuryjama. Reikėtų kreipti ypatingą dėmesį į burnos priežiūros priemonių kokybę – mažiau dažniausiai reikia daugiau, tad verta rinktis kuo natūralesnes higienos prekes.
- Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą ir burnos higienos specialistą. Jei opelės negyja ilgiau kaip 2 savaites; jei atsiranda naujų, prieš tai neužgijus senosioms ir jei jos plinta į kitas sritis, pavyzdžiui, tonziles, tuomet būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytoją. Vertėtų atminti, kad burnos opos gali rodyti ir rimtesnes ligas, kurias būtina tinkamai gydyti, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, virškinimo ligas, kraujo ligas, imuniteto ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
Kai atvejai – sudėtingesni
Sunkesniais atvejais skiriami ir kiti vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, steroidiniai preparatai, tačiau tokius vaistus skiria tik gydytojas ir esant poreikiui. Svarbiausia stebėti, kad opos gytų, o susirūpinti reikėtų tuomet, jei jos plečiasi, jei jų daugėja (naujų atsiranda neužgijus senoms), jei opos itin gilios ir didelės. Negydomos opos gresia bakterinėmis infekcijomis, pogleivio uždegimu, dantų ir dantenų ligomis. Be to, reikėtų neužmiršti, kad didelės ir negyjančios opos gali būti įvairių ir pavojingų ligų signalas, kurioms itin svarbus specifinis gydymas.
|
Plačiau: |
Lithuanian