Ne paslaptis, kad mūsų valstybė jau beveik du dešimtmečius pirmauja savižudybių skaičiumi, kiekvienais metais ranką prieš save pakelia 1 tūkstantis žmonių. Anot psichologų, daugelis savižudybių nulemtos psichologinių problemų, viena dažniausių iš jų yra depresija.
Ir nors spaudoje vis dažniau ir atviriau kalba apie šią ligą, tačiau tikslios ir naudingos informacijos vis dar stokojama arba ji yra išmėtyta per keletą šaltinių. Taigi, kas tai per liga, kokie depresijos požymiai ir simptomai, o svarbiausia kaip įveikti depresiją aptarsime šiame straipsnyje.
Apie viską nuo pradžių: kas yra depresija?
„Apie 10–17 % Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime susiduria su depresija. Nors ji dažniau diagnozuojama moterims, bet ja serga ir vyrai.“ Vyrauja klaidinga nuomonė, kad depresija tai tik prislėgta, pablogėjusi nuotaika, kuri dažnai užklumpa žmogų po nemalonių, skaudžių gyvenimo įvykių. Medikų nuomone, nors žmogų ištinkantys panikos priepuoliai, didesnis jautrumas aplinkai ar suaktyvėjęs nerimo jausmas yra panašiai gydomi kaip depresija, tačiau jų laikyti šios ligos požymiais be medikų konsultacijos nederėtų.
Taigi, medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija yra psichikos sutrikimų simptomų derinys, kuris priklauso nuo vidinių ir išorinių dirgiklių – priežasčių. Pagrindiniai depresijos požymiai: prislėgta nuotaika, aktyvumo sumažėjimas ir malonumo jausmo praradimas arba šių simptomų mišinys. Beje, visiems pasitaiko dienų „kaip tyčia“, kad nieko nesinori, niekas nebedžiugina, tačiau anksčiau išvardinti depresijos simptomai turi tęstis ne mažiau kaip mėnesį.
Kada laikas sunerimti: depresijos simptomai
Apie 10–17 % Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime susiduria su depresija. Nors ji dažniau diagnozuojama moterims, bet ja serga ir vyrai. Tačiau kaip žinoti, ar tai tik nesėkmių virtinė gyvenime, ar liga, dėl kurios būtina kreiptis į specialistus? Taigi, kaip jau buvo minėta anksčiau pagrindiniai depresijos simptomai yra:
- Liūdesys, bloga nuotaika, ilgesys, kuris neturi aiškios priežasties. Dažnai žmonės, sergantys depresija, savo gyvenimą apibūdina „tuščiu“;
- Malonumo jausmo praradimas. Tai tokia būsena, kai žmogaus niekas nebedžiugina, nei pomėgiai, nei šeima ar draugai, kurie anksčiau keldavo malonias emocijas ir džiugesį;
- Sumažėjęs fizinis bei psichologinis aktyvumas. Žmogus jaučiasi nuolatos išsekęs, pervargęs ir neišsimiegojęs, todėl nieko nenori veikti.
Be šių pagrindinių depresijos požymių seka dar „puokštė“ simptomų, kurie žmogų gali priversti jaustis dar labiau „apgailėtinu“:
- Dingsta apetitas, pradeda kristi svoris;
- Galvoje pradeda kirbėti mintys apie savižudybę, kartais žmogus save sąmoningai žaloja – pjaustosi;
- Sunku susikoncentruoti, prarandamas atidumas, todėl darbe jaučiasi prastai ir atsiranda savęs nuvertinimo ar nuolatinės kaltės jausmas;
- Sutrinka miegas;
- Jautrumas, ypač sudėtingoms, įtampą keliančioms situacijoms;
- Gyvenimas praranda prasmę, todėl ateities planai įgauna pesimistinį atspalvį arba yra visai nebekuriami;
- Užsisklendimas savyje, apatija aplinkai, nenoras bendrauti su aplinkiniais ir artimaisiais;
- Žmogus norėdamas pabėgti nuo savęs ir jo supančio pasauliu ima piktnaudžiauti alkoholiu arba narkotikais.
Depresijos simptomai neatsiranda per dieną, jie vystosi lėtai – mėnesius arba netgi metus. Tačiau pajutus, kad daugelis šių požymių yra jums ar jūsų artimajam būdingi, reikėtų kreiptis į medikus ir pradėti gydymą.
Kaip įveikti depresiją?
Kaip ir daugelį ligų, taip ir depresijos nerekomenduojama diagnozuoti pačiam, patikėti tai padaryti artimiesiems ar pasikliauti “visagaliu” internetu, kuriame galima rasti tūkstančius patarimų ir testų, kurie leis nustatyti kuo sergate. Taigi, depresiją diagnozuoja tik gydytojas psichiatras, kuris įvertins jūsų psichologinę būklę, gyvenimo istoriją bei psichologinių testų rezultatus.
Taigi, diagnozavus šią ligą parenkamas individualus depresijos gydymas. Dažniausiai gydoma medikamentais – antidepresantais, kurie paskiriami atsižvelgiant į sergančiojo simptomus. Jei šis sutrikimas su psichozės simptomais turi būti paskirta ir psichoterapija.
Svarbu, kad depresija būtų diagnozuota laiku ir nepereitų į sunkesnę, kartais lėtinę formą. Tik pradėjus gydymą, pagerėjimas pasijus ne iš karto, pirmieji rezultatai gali išryškėti po kelių savaičių. Paprastai geriausių rezultatų pacientas pasiekia, jei antidepresantus ir psichoterapiją naudoja kartu. Beje, depresija gali būti gydoma ir reabilitacinėmis priemonėmis – perlinėmis voniomis, fizinė kultūra. Jei sergantysis yra apatiškas aplinkai, puikia tinka stimuliuojančios procedūros, kurias paskiria gydytojas.
Svarbu, kad pacientas pats suprastų, kad serga ir norėtų įveikti depresiją. Todėl papildomai, be medikamentinio ir psichoterapinio gydymo, žmogus turėtų pasiryžti nuveikti kokį nors darbą kasdien, kuris praskaidrintų jam nuotaiką. Visada galima pasinaudoti artimųjų pagalba, kurie neleis praleisti, pavyzdžiui, kasdieninio pasivaikščiojimo ir privers žmogų „perlipti per save“.
Depresija turi polinkį kartotis, todėl svarbu palaikomas nuolatinis profilaktinis gydymas. Jis gali trukti pusę metų ir ilgiau, kad žmogaus būklė būtų stabilizuota. Jei žmogus vėl gerai jaučiasi ir pasaulis nušvinta šviesiom spalvom, tai galima teigti, kad depresija įveikta.
Kartais depresija laikoma silpnųjų liga, kartais galvojama, kad tai valios trūkumo ar dėmesio stokos išraiška. Aplinkiniai dažnai nepastebi, kad artimas žmogus serga, o pastebėję yra „linkę to nepamatyti“, nes slapta viliasi, kad tai tik laikinas, juodas gyvenimo etapas, kuris praeis. Tačiau tai nepraeis, ir dėl savo ligos žmogus gali priimti neteisingą sprendimą, kuris gali būti skaudus visiems. Todėl supratimas ir pagalba itin svarbūs faktoriai, kurių reikia norint pasveikti nuo šios sielos ligos.
Lithuanian