Kaip atpažinti nerimo sutrikimą ir kada kreiptis pagalbos?

Liepos 19, 2024
0
+0 -0

Trumpalaikis stresas ar nerimas kasdieniame gyvenime – visiškai normalus reiškinys, ypač jei tenka nueiti į darbo pokalbį, laikyti testą ar egzaminą, kalbėti viešai, pakliūti į eismo kamštį kur nors labai skubant ir pan. Nerimas – tai natūrali reakcija, kai patiriame kokią nors grėsmę. Nerimas nėra svetimas nei vienam žmogui, vis dėlto kiekvienas mūsų į jį reaguoja labai skirtingai. Kai kuriems asmenims nerimas gali tapti ir lėtine problema, labai rimtai trikdančia gyvenimo kokybę. Taigi kokie simptomai gali pranešti apie galimus nerimo sutrikimus? Kaip atpažinti panikos priepuolį ir kada jau kreiptis į specialistus? Kokia natūrali priemonė iš gamtos galėtų padėti susidoroti su lengvu nerimu ir dėl jo kylančiais miego sutrikimais?

Kokie simptomai gali pranešti apie galimus nerimo sutrikimus?

Nerimo sutrikimai pasireiškia ne tik kognityviniais (mąstymo), bet ir fiziniais simptomais, pavyzdžiui:

  • Jums sunku susikaupti, susikoncentruoti ir atsiminti tam tikrus dalykus;
  • Jums sudėtinga atsipalaiduoti ir ramiai pasėdėti ar pagulėti;
  • Sutriko Jūsų miegas;
  • Jums sunku užsiimti savo mėgstama veikla, nes nuolat dėl kažko nerimaujate ir kažko labai baisaus laukiate;
  • Jums beveik nuolat atrodo, kad kažkas negero ir labai baisaus (neabejotinai) nutiks;
  • Jūs bijote ateities ir savo sprendimų;
  • Jus kamuoja įtampa, nuovargis, raumenų skausmai ir trūkčiojimai;
  • Jus vargina svaigulys, tirpimai, virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, padidėjęs rūgštingumas ar pilvo pūtimas;
  • Jums dažnai pasireiškia karščio bangos, sunkumas kvėpuoti, širdies „permušimai“ ir pan.

Tai gali būti ir nerimo, ir kitų sveikatos sutrikimų požymiai. Jei atmetamos visos fizinių ligų galimybės, gali būti, kad įvairius mąstymo ir fizinius simptomus sukelia būtent nerimo sutrikimai. Paprastai tariant, organizme visi organai ir procesai labai tarpusavyje susiję – širdis nėra atskiras, savarankiškas organas. Jei pajusime, kad ji pradėjo plakti neritmingai ir sutelksime didelį dėmesį tik į ją, labai tikėtina, kad jos ritmas dar labiau sutriks ir išsigąsime dar labiau.

Taigi nesunku suprasti, kad mūsų emocijos, jausmai, elgesys labai susiję su normaliu kūno organų funkcionavimu. Nenustebkite, kai ieškodami įvairių ligų iš gydytojų išgirsite, kad tokių fizinių simptomų kaltininkas gali būti būtent nerimas. Tikime, kad pradėję jį valdyti, netrukus pasijusite geriau ir patys įsitikinsite, kad viskas organizme – labai susiję.

Kaip atpažinti panikos priepuolį?

Kartais sakoma, kad panikos priepuolis – tai „aukščiausia“ nerimo sutrikimo išraiška, kuri gyvenimo kokybei pakenkti gali itin stipriai ir reikšmingai. Panikos priepuoliui būdinga staigi pradžia ir tam tikri simptomai, pavyzdžiui, stiprus spaudimas krūtinėje (atrodo, kad širdis iššoks lauk), svaigulys, kvėpavimo sunkumai, kurie labai panašūs į dusulį, „gumulas“ gerklėje, stipri mirties baimė, atitrūkimas nuo realybės ir pan. Paprastai pirmą kartą gyvenime pasireiškiantys panikos priepuoliai netrunka ilgiau kelių minučių, tačiau jei nesiimama gydymo, jie gali dažnėti ir ilgėti, kol žmogus pradeda bijoti ir galimų panikos priepuolius išprovokuojančių aplinkybių, ir pačių panikos priepuolių, kai atrodo, kad žemė slysta iš po kojų.

Kada kreiptis pagalbos į specialistus?

Į specialistus pagalbos kreiptis verta ne tik tuomet, kai nerimo sutrikimas jau trikdo gyvenimo kokybę, bet ir tuomet, kai norima tapti emociškai raštingesniems ir atsparesniems stresui. Pagal tai ir parenkamas reikiamas specialistas, tarkime, lengvesniems nerimo sutrikimams paprastai užtenka psichologinių konsultacijų, gilesniems pokyčiams ar kamuojant stipriems išgyvenimams jau gali prireikti psichoterapeuto ir (arba) psichiatro pagalbos. Būtina pabrėžti, kad esant sunkiems nerimo sutrikimams, gali prireikti derinti psichoterapinį gydymą su medikamentiniu gydymu. Taigi svarbiausia nebijoti ir kreiptis pagalbos – tai jau pirmas žingsnis sveikimo ir kokybiškesnio gyvenimo link, o reikiamą pagalbą specialistai tikrai gali suteikti. Ir labai kokybiškai.

Kokia visiškai natūrali priemonė iš gamtos galėtų padėti pažaboti nerimą?

Jei tikite, kad gamta gali padėti susidoroti su lengvu nerimu, tuomet rinkitės nereceptinius augalinius vaistinius preparatus, padedančius kovoti su lengvu nerimu ir dėl jo kylančiais miego sutrikimais, pavyzdžiui, LILANDOR 80 mg minkštąsias kapsules. LILANDOR yra tradicinis augalinis vaistinis preparatas, skirtas lengvam nerimui malšinti ir miegui palengvinti. Šis vaistinis preparatas yra tradicinis augalinis preparatas, vartojamas pagal nurodytas indikacijas, pagrįstas išimtinai ilgalaikio vartojimo patyrimu. Rekomenduojama dozė yra – suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų vaikams – viena minkštoji kapsulė tik vieną kartą per parą. Minkštąją kapsulę reikia nuryti nesukramtytą užsigeriant pakankamu skysčio kiekiu (geriausia stikline vandens). Vartojimo trukmė – jeigu simptomai išlieka po vaisto vartojimo dvi savaites, reikia kreiptis į gydytoją arba kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą. Vienas didžiausių šio nereceptinio augalinio vaistinio preparato privalumų yra tas, kad vaistas nesukelia pripratimo ir neslopina. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes neteisingai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

0
+0 -0

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *