Vasara dar tik įpusėjo, tačiau karštų ar net labai karštų dienų tikrai netrūko. Tikėtina, kad jų dar bus. Daugybė žmonių patyrė perkaitimą, nes nežinojo, kaip nuo jo apsisaugoti. Pakalbėkime apie šilumos smūgį arba perkaitimą plačiau. Kas sukelia šilumos smūgį ir ką daryti perkaitus?
Kas yra šilumos smūgis arba perkaitimas?
Šilumos smūgis arba perkaitimas – tai pavojinga sveikatai būklė. Jos metu sutrinka, paprastai tariant, „perdega“ organizmo temperatūros reguliavimo mechanizmas. Kai kūnas perkaista, organizmas jau nebesugeba pašalinti šilumos pertekliaus, todėl pavojingai pakyla kūno temperatūra ir atsiranda įvairių grėsmių ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Kaip atpažinti šilumos smūgį arba perkaitimą?
Šie simptomai gali pranešti apie tai, kad organizmas jau nebesugeba susidoroti su šilumos pertekliumi ir sėkmingai jo pašalinti:
- Pakyla kūno temperatūra, tačiau nebūdingas prakaitavimas;
- Parausta oda, ji tampa karšta;
- Jaučiamas galvos skausmas ir svaigimas;
- Būdingas spengimas ausyse ir pusiausvyros, orientacijos, koordinacijos sutrikimas;
- Stipriai padažnėja pulsas ir kvėpavimas (pavyzdžiui, pulsas gali siekti net 150 kartų per minutę ir daugiau);
- Kamuoja stiprus troškulys, pykinimas ir šleikštulys bei kiti nemalonūs pojūčiai;
- Asmuo tampa mieguistas, silpnas, vangus ir jis nenori judėti;
- Šilumos smūgį patyręs asmuo jaučia sąmonės aptemimą arba gali jos visiškai netekti.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai patiriamas šilumos smūgis arba perkaitimas?
Kaip dažniausios organizmo perkaitimo priežastys įvardijami šie veiksniai ir faktoriai:
- Aukšta aplinkos temperatūra, viršijanti 30 ir daugiau laipsnių Celsijaus;
- Intensyvus saulės aktyvumas, labai saulėtos dienos be debesų ir pavėsio;
- Didelė santykinė oro drėgmė, viršijanti 60-70 proc.;
- Per mažas skysčių suvartojimas, kai jų pašalinimas – labai gausus;
- Daug ir sunkiai dirbama karštoje aplinkoje ar saulės atokaitoje;
- Šilumą ir drėgmę sulaikanti apranga, darbo įranga ir nevėdinamos patalpos taip pat labai didina perkaitimo riziką. Dažnai perkaista su pavojingomis medžiagomis ar užterštoje aplinkoje dirbantys asmenys, kurie turi dėvėti specialias apsaugines priemones;
- Organizmas nebuvo tinkamai pratinamas prie tokio karščio;
- Perkaitimo riziką gali padidinti įvairios lėtinės ligos, sveikatos būklė. Pavyzdžiui, greičiau perkaista vaikai ar gretutinių ligų turintys, senyvi, karščiui jautresni asmenys. Jei perkaitimas nesunkus, pakaks drungno dušo, vėsių kompresų, daug skysčių ir ramybės. Vis dėlto labai svarbu stebėti paciento būklę ir geriau neleisti jam užmigti bent jau iki tol, kol bus aišku, kad sveikatos būklė stabilizavosi.
Kaip padėti šilumos smūgį patyrusiam (perkaitusiam) asmeniui?
Perkaitimas yra sveikatai ir gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina kuo greičiau suteikti pagalbą.
Jei perkaitimas nesunkus, pakaks drungno dušo, vėsių kompresų, daug skysčių ir ramybės. Vis dėlto labai svarbu stebėti paciento būklę ir geriau neleisti jam užmigti bent jau iki tol, kol bus aišku, kad sveikatos būklė stabilizavosi.
Sunkesniais atvejais svarbu veikti kuo greičiau ir skubiai vėsinti perkaitusį pacientą:
- Pirmas žingsnis – paciento pernešimas vėsesnę vietą, pavėsį ar geriau vėdinamą patalpą. Jei pavėsio nėra, reikėtų jį sudaryti. Tuo pačiu metu būtina kuo skubiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
- Antras žingsnis – drabužių nuvilkimas arba atlaisvinimas. Tai itin svarbu, jei perkaito drėgmės ir šilumos nepraleidžiantį kostiumą dėvintis asmuo.
- Trečias žingsnis – aktyvus perkaitusio kūno vėsinimas. Puikiai tiks vėsiu vandeniu sudrėkinti rankšluosčiai ir antklodės, vėdinimas vėduoklėmis, laikraščiais ar delnu, vėsaus vandens šlakstymas.
- Ketvirtas žingsnis – būtina dėti visas pastangas, kad pacientas būtų sąmoningas ir neužmigtų. Reikėtų jį kalbinti, sekti gyvybines funkcijas. Sąmoningas pacientas turėtų bent po truputį gerti vandenį.
- Penktas žingsnis – galūnių ir odos masažavimas, taip pagerinant jų kraujotaką ir kartu natūralų vėsinimą. Naudinga kojas pakelti aukščiau širdies lygio. Nukentėjusįjį svarbu kuo greičiau ir kuo sėkmingiau nugabenti į gydymo įstaigą, kurioje būtų suteikta kvalifikuota pagalba.
Atėjus šaltajam metų laikui ženkliai padaugėja nelaimingų atsitikimų – griuvimų, paslydimų, kritimų. Gerai, jei atsiperkama nedidele kraujosruva (mėlyne) arba lengvu sumušimu, bet jei nutinka kažkas rimčiau? Kiekvienam reikėtų žinoti, kaip įvertinti patirtą traumą ir kaip į ją reaguoti. Nuo pažeidimo sunkumo ir pobūdžio priklauso tai, kokia pirmoji pagalba turi būti suteikiama ir kokių veiksmų toliau reikia imtis.
Plačiau:
Dažniausiai patiriamos traumos ir pirmoji pagalba
Lithuanian