Didelė dalis moterų patiria neapsakomą džiaugsmą, kai išgirsta gydytojo žodžius apie nėštumą. Vienas iš pirmųjų gydytojo užduodamų klausimų yra apie naminių gyvūnų buvimą namuose, ypač kačių. Pakankamai dažnai išgirstamas teigiamas atsakymas ir, deja, patariama pašalinti katę iš namų visam nėštumo laikotarpiui. Tai sudėtinga situacija, tenka rinktis tarp numylėtino augintinio ir būsimo vaiko, kartais šeimos negali apsispręsti kas jiems yra svarbiau, nors žino, kad toksoplazmozė jų vaikui gali turėti sunkių pasekmių. Stitistiškai nustatyta, kad JAV ir Europoje apie 0,5- 1 proc. nėščiųjų yra užsikrėtusios toksoplazmoze, 30 proc. atvejų užkrečiamas vaisius ir tik mažai daliai pasireiškia ligos požymiai. JAV kasmet gimsta apie 4 mln. naujagimių, iš jų 400-4000 gimsta su įgimta toksoplazmoze.
„Moteris, užsikrėtusi toksoplazmoze prieš pat nėštumą arba nėštumo metu, turi 30 % tikimybę infekciją perduoti savo vaikui...“ Toksoplazmozę sukelia viduląstelinis parazitas Toksoplazma gondii. Juo užsikrečia žmonės, katės, šunys, visi žinduoliai ir paukščiai. Šio parazito lytinis ciklas vyksta tik katės žarnyne, dėl to jos neretai vadinamos toksoplazmozės kaltinikėmis. Infekcijos šaltinis yra katės išmatose esančios parazito cistos. Toksoplazmų cistos iš katės žarnyno išskiriamos apie 3 savaites nuo užsikrėtimo. Esant gerom sąlygom jos išlieka pavojingos iki 17 mėnesių, tačiau esant -25 laipsnių temperatūrai jos žūsta per 2-3 dienas. Rankos labiausiai būna apkrėstos cistomis po žemės darbų, po katės tualeto valymo ar po kito kontakto su katės išmatomis. Katės, kurio pačios medžioja maistą arba yra maitinamos žalia mėsa, turi didžiausią riziką toksoplazmozės platinimui. Parazitų cistomis taip pat gali būti užkrėstas vanduo, aviena, elniena, kiauliena, nepasterizuotas pienas, neplauti vaisiai ir daržovės. Kartais toksoplazmoze galima užsikrėsti gydymo įstaigoje kraujo perpilimo arba organų transplantacijos metu.
Sveikiems žmonėms, asmenims su pažeista imunine sistema ir kūdikiams liga pasireiškia skirtingai. Dažniausiai liga pasireiškia į gripą ar mononukleozę panašiais simptomais: kūno skausmu, padidėjusiais limfmazgiais, galvos skausmu, temperatūros pakilimu, bendru nuovargiu ir negalavimu, kartais gerklės skausmu. Žmonėms, kuriems buvo atlikta chemoterapija, organų transplantacija arba sergantiems ŽIV/AIDS dėl stipraus imuninės sistemos pažeidimo toksoplazmozė pasireiškia sunkesniais simptomais: galvos skausmu, sumišimu, bloga koordinacija, traukuliais. Taip pat gali atsirasti regos sutrikimas dėl stipraus tinklainės uždegimo – tai akių toksoplazmozė.
Moteris, užsikrėtusi toksoplazmoze prieš pat nėštumą arba nėštumo metu, turi 30 % tikimybę infekciją perduoti savo vaikui, nors pati gali ir nejausti jokių simptomų. Vaisius yra didesnės rizikos grupėje, jeigu motina užsikrečia trečiojo trimestro metu, ir mažesnės, jeigu užsikrečia pirmojo trimestro metu. Iš kitos pusės, kuo anksčiau infekcija atsiranda, tuo rimtesnes pasekmes ji gali sukelti. Ankstyvosios infekcijos dažniausiai pasibaigia negyvo vaisiaus gimimu ar persileidimu, o infekcija vėlesniame laikotarpyje sukelia rimtus apsigimimus: traukulius, padidėjusias kepenis ir blužnį, odos ir akių pageltimą (geltą), rimtas akių infekcijas. Vaikui gimus pasireiškia tik mažoji dalis toksoplazmozės pasekmių, kitos pasireiškia vaikui augant – tai klausos ir psichikos sutrikimai, regos pažeidimas.
Toksoplazmozė nėščioms moterims sukelia nežymius simptomus ir dažnai jos nesikreipia į gydymo įstaigą. Tyrimai gali būti paskirti pagal indikaciją, kai kuriose šalyse visos moterys nėštumo metu yra tikrinamos dėl toksoplazmozės. Išsamesniam ištyrimui gali būti paskirta amniocentezė, ultragarsinis tyrimas. Amniocentezė – skysčio aplink vaisių paėmimas. Gali būti atliekama nuo 15 nėštumo savaitės, egzistuoja persileidimo rizika. Sunkesniais atvejais skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas, vaisiaus smegenų biopsija. Toksoplazmozės gydymas yra sudėtingas ir taip pat gali turėti pasekmių vaiko sveikatai.
Toksoplazmozė gali tykoti nėščiasias moteris ant kiekvieno kampo, taigi svarbu žinoti, kaip jos išvengti ir apsaugoti savo vaiką. Patariama šaldyti mėsa keletą dienų iki gaminimo, o gaminant kepti aukštoje temperatūroje (virš 160oC). Vengti sūdytų ir rūkytų mėsos produktų, nes jų gaminimo metu ne visada naudojama aukšta temperature. Nepatariama gerti nepasterizuoto pieno ar valgyti iš jo pagamintus produktus, vengti žalių kiaušinių. Kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves. Labai svarbu turėti atskirus įrankius ir lenteles mėsai, paukštienai ir žuviai, o jas panaudojus kruopščiai išplauti karštu vandeniu. Maisto gaiminimo metu neliesti burnos, o prieš kiekvieną maisto valgymą nepamiršti nusiplauti rankas.
Moterys, kurios visgi nenori išsiskirti su savo numylėtiniu augintiniu, turėtų kasdien ištuštinti katės šiukšlių dėžę, nes cistos nėra užkrečiamos per pirmas 24 valandas. Tai atliekant visada mūvėti vienkartines pirštines, vėliau kruopščiai išsiplauti rankas, kai kurie rekomenduoja mūvėti ir kaukę. Riekėtų saugoti kates nuo užsikrėtimo: maitinti sausu pašaru arba termiškai apdorota mėsa; neleisti į lauką, nes ten medžiodamos jos gali užsikrėsti; laikyti kates toliau nuo virtuvės įrankių ir stalo. Dėl išsamesnio toksoplazmozės ištyrimo patariama kreiptis į veterinarą.
Toksoplazmozė nėra dažna liga, tačiau sukėlėjas tyko ant kiekvieno kampo ir, deja, gali pasitaikyti nėštumo metu ir lemti liūdnas komplikacijas tiek motinai, tiek mažyliui. Kiekviena moteris turėtų pagalvoti apie tai prieš pastojant arba nėštumo metu ir surasti laikinus namus savo numylėtiniam augintiniui.
Lithuanian