Kosulys – tai apsauginis organizmo refleksas, kurį tekę patirti bene kiekvienam. Kosuliu žmogaus organizmas gali mėginti „pasakyti“, kad jam reikia daugiau atidumo ir pagalbos. Dažniausiai kosulys nėra susijęs su rimtais susirgimais – tai gali būti nesunki virusinė infekcija, kuri praeina savaime ir gydant tik simptomus. Vis dėlto kai kada kosulys gali pranešti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, tokius kaip gastroezofaginis refliuksas, plaučių vėžys, atipinių bakterijų sukelta infekcija ir t.t.
Taigi kas yra kosulys? Kuo svarbūs kosulio požymiai? Kaip gydyti sausą, o kaip – drėgną kosulį? Ir kodėl jį būtina gydyti? Pakalbėkime apie vieną dažniausių sveikatos skundų šiek tiek plačiau.
Kas yra kosulys?
Kosulys – tai apsauginis refleksas, dažnai vadinamas plaučių ar kvėpavimo takų apsaugininku. Kosulio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos juos dirginančios medžiagos, pavyzdžiui, virusai, bakterijos, grybeliai, dulkės, dūmai, garai, įvairūs svetimkūniai, alergenai ir kt. Kosulys ne visuomet susijęs su poreikiu kažką pašalinti iš kvėpavimo takų – jis gali būti ir nervinio pobūdžio, kai, atrodo, kosėjama be priežasties. Toks kosulys vadinamas psichogeniniu kosuliu.
Kodėl dažniausiai kosulį reikėtų skatinti, o ne slopinti?
Kadangi pagrindinė kosulio funkcija yra svetimų ir dirginančių medžiagų pašalinimas iš kvėpavimo takų, jį dažniausiai reikia ne tik skatinti, bet ir skystinti tirštus skreplius ir taip palengvinti atsikosėjimą. Jei kosulys drėgnas, jo slopinimas gali būti labai pavojingas. Tokiu atveju kvėpavimo takuose besigaminančios gleivės pradeda kauptis ir gali pradėti trikdyti normalų kvėpavimą. Jei per ilgai slopinamas sausas kosulys, gali būti laiku neatpažįstami tam tikri ženklai, nes po kelių parų sausas kosulys dažnai tampa drėgnu.
Taigi sausą kosulį rekomenduojama slopinti tik keletą parų – tai daryti geriau tik tuomet, kai tai būtina ir jis kenkia normaliam miegui ar darbingumui. Naudinga vartoti šiltus skysčius ir akylai stebėti, kaip keičiasi kosulio pobūdis. Kenčiant nuo sauso kosulio pravers islandinė kerpena, saldymedžio ir svilarožių šaknys, eukaliptų lapai ir specialūs vaistažolių mišiniai, skirti sausam kosuliui.
Drėgną kosulį, priešingai, rekomenduojama skatinti ne tik papildomų skysčių vartojimu, bet ir specialiais vaistiniais preparatais ir natūraliomis priemonėmis. Puikiai tiks čiobrelių ir raudonėlių žolė, anyžių vaisiai, debesylų ir raktažolių šaknys, aviečių labai, liepų žiedai bei specialiai drėgno kosulio gydymui sukurti vaistinių augalinių žaliavų mišiniai. Vaistinėse galima įsigyti specialių krūtinės ir nugaros įtrynimams skirtų tepalų, inhaliacinių mišinių, šildomų pagalvėlių ir t.t. Dėl natūralių priemonių taikymo gydant kosulį reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei kalbama apie kosėjantį vaiką. Kosulys – tai apsauginis refleksas, dažnai vadinamas plaučių ar kvėpavimo takų apsaugininku. Kosulio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos juos dirginančios medžiagos, pavyzdžiui, virusai, bakterijos, grybeliai, dulkės, dūmai, garai, įvairūs svetimkūniai, alergenai ir kt.
Kodėl būtina gydyti kosulį?
Kosulį rekomenduojama gydyti ir jo nereikėtų ignoruoti, nes kai kuriais atvejais jis gali pranešti ir apie sunkesnes ligas, tokias kaip plaučių vėžys ar tuberkuliozė. Žinoma, daugeliu atvejų kosulys kyla dėl įprasčiausių virusinių infekcijų. Būtent kosulys yra dažniausias peršalimo ligų palydovas, tačiau tai nereiškia, kad pusę metų kamuojantis stiprus kosulys atsiranda tik dėl peršalimo. Jis gali kamuoti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniausiai juo skundžiasi vaikai.
Kosulys gali būti svarbus organizmo siunčiamas pagalbos signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Be to, jis išeikvoja daug paciento energijos, trikdo jo miegą ir darbingumą bei menkina gyvenimo kokybę. Negana to, užkrečiamomis infekcijomis sergantis ir kosėjantis asmuo užkratą platina į aplinką ir taip gali užkrėsti daugiau asmenų.
Be to, užsitęsusio ir stipraus kosulio pasekmės gali būti gana liūdnos. Derėtų paminėti tokias negydomo ir ilgai trunkančio kosulio komplikacijas: krūtinės ląstos skausmą, įvairius miego sutrikimus, vėmimą nuo kosulio, balso pakitimus. Ilgai trunkantis kosulys gali sukelti šlapimo nelaikymą. Tai gali tapti stipraus nuovargio, lėtinių galvos skausmų ar net šonkaulių lūžių priežastimi.
Kaip gydyti drėgną kosulį?
Viena populiariausių vaistinių medžiagų, skirtų drėgnam kosuliui gydyti, yra ambroksolio hidrochloridas. Šios veikliosios medžiagos savo sudėtyje turi Flavamed 30 mg tabletės. Šis vaistas tinkamas sekreto skystinamajai terapijai sergant ūminėmis ir lėtinėmis bronchų bei plaučių ligomis, kai sutrinka gleivių sekrecija ir pasišalinimas. Flavamed skirtas vaikams nuo 6 metų, paaugliams ir suaugusiems. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
|
Kosulys – tai „sarginis plaučių šuo“. Dažniausiai tai – geras ženklas, rodantis, kad organizmas tinkamai kovoja su jį puolančiais kenkėjais. Taigi kokios priežastys dažniausiai sukelia kosulį? Kas galėtų padėti gydyti drėgną kosulį? Plačiau: Kokios ligos dažniausiai sukelia kosulį? |
Lithuanian