Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojantis kvėpavimo takų ir plaučių susirgimas, nuo kurio savaime, deja, nepasveikstama. Nors liga metų metus ar net dešimtmečius gali būti nepastebima, vieną dieną paciento būklė gali pradėti sparčiai blogėti. Jei anksčiau jis neuždusdamas užkopdavo laiptais į penktą aukštą, tai dėl šios ligos po kelių metų jis gali nebeužkopti net į pirmą aukštą. Blogiausia tai, kad negydoma LOPL progresuoja ir vieną dieną gali sukelti neįgalumą. Kas vyksta kvėpavimo takuose sergant LOPL ir kuo ši liga skiriasi nuo astmos? Kokie jos simptomai ir kodėl taip svarbu ją gydyti bei kontroliuoti?
Kas yra LOPL?
LOPL – tai pasaulyje gana plačiai paplitusi liga, kuriai būdinga progresuojantis ir ne visiškai išnykstantis kvėpavimo takų susiaurėjimas. Šis susiaurėjimas, dar vadinamas kvėpavimo takų obstrukcija, trikdo oro apykaitą plaučiuose. Dėl tokių oro apykaitos sutrikimų pradeda trūkti deguonies įvairiuose audiniuose ir organuose. Be to, LOPL būdingas ir neįprastas bronchų atsakas į kenksmingas daleles bei dujas. Dažniausiai tai – tabako dūmai, mat net iki 95 procentų LOPL sergančių pacientų ilgai ir aktyviai rūko. Įrodyta, kad LOPL atsiradimui įtakos turi ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas, dulkėmis ir cheminiais garais užteršta aplinka, kenksmingos darbo sąlygos. Kita priežastis – dažnos ir sunkios kvėpavimo takų infekcijos. Retais atvejais (maždaug 1 proc. visų diagnozių) nustatomas alfa 1 antitripsino trūkumas. Tai su paveldimumu susijusi ir nedažnai pasitaikanti LOPL išsivystymo priežastis. Dėl jos LOPL gali susirgti ir visai jauni asmenys. Vis dėlto šios ligos rizika stipriai auga su amžiumi.
Kokie simptomai būdingi LOPL?
LOPL sergantis pacientas kenčia nuo dusulio ir nuolatinio oro trūkumo. Pradinėse ligos stadijoje dusulys jaučiamas intensyvesnio fizinio aktyvumo metu, vėliau – įprastos veiklos metu. Pavyzdžiui, daug pastangų prireikia ir mėginant apsirengti – tenka „gaudyti“ orą. Vėliau kvėpavimo sunkumai reiškiasi net ir ramybės metu.
Pacientą taip pat vargina įvairaus pobūdžio kosulys. Iš pradžių tai gali būti lengvas ir neįkyrus kosčiojimas rytais, tačiau vėliau tas kosulys dažnėja ir sunkėja. Ilgą laiką rūkantys asmenys tokį kosulį sieja su tabako dūmų poveikiu ir laiko tai visiškai normaliu reiškiniu. Dažnas net nepastebi, kad kosulys tapo gana intensyvus ir produktyvus, kai atkosėjama daug skreplių. Jei pacientas pats nesupranta, kad kosulys tapo nuolatiniu, paraginti pasitikrinti jį turėtų aplinkiniai. LOPL sergantis pacientas kenčia nuo dusulio ir nuolatinio oro trūkumo. Pradinėse ligos stadijoje dusulys jaučiamas intensyvesnio fizinio aktyvumo metu, vėliau – įprastos veiklos metu. Pavyzdžiui, daug pastangų prireikia ir mėginant apsirengti – tenka „gaudyti“ orą. Vėliau kvėpavimo sunkumai reiškiasi net ir ramybės metu.
Kitas būdingas simptomas yra skrepliavimas (skreplių atkosėjimas). Tokie skrepliai paprastai būna tąsūs, gleivingi, todėl juos gali būti gana sudėtinga atkosėti. Infekcijos metu šie skrepliai gali būti susimaišę su pūliais. Dusulys, kosulys ir skrepliavimas – tai trijų pagrindinių LOPL simptomų triada.
LOPL sergantis pacientas taip pat jaučia nuovargį, didėjantį silpnumą ir bendrą negalavimą. Pradedama bijoti judėti, nes fizinės veiklos metu ima trūkti oro. LOPL susijusi su dažnesnėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Ligai pažengus pradeda kristi svoris, atrofuojasi raumenys, retėja kaulai, veidas ir lūpos įgauna melsvą atspalvį. Pacientas tampa silpnas ir nusiminęs, o jo krūtinė įgauna būdingą statinės formą.
Kas vyksta kvėpavimo takuose, kai sergama LOPL?
Ligai būdingi uždegiminiai pokyčiai kvėpavimo takų gleivinėje. Be to, ryškiai padidėja gleivių kiekis bronchuose, vystosi negrįžtamoji obstrukcija, kamuoja bronchų spazmai. Pažeidžiamas jungiamasis audinys ne tik viršutiniuose, bet ir apatiniuose kvėpavimo takuose. Tokie pokyčiai labai apriboja normalią kvėpavimo funkciją, o sudėtingiausia tai, kad būklė nuolat blogėja. Kvėpavimo sistema tampa imlesnė įvairioms infekcijoms. Šios infekcijos dar labiau pablogina bendrąją kvėpavimo sistemos būklę ir dažniausiai atsiranda jau negrįžtamųjų pokyčių, kurie ateityje atsiliepia gydymo koregavimo poreikiu, dažnesne hospitalizacija, sunkesniais ligos simptomais ir dar lengviau išsivystančiomis infekcinėmis ligomis.
Kuo LOPL skiriasi nuo astmos?
Abiejų ligų metu pažeidžiama normali kvėpavimo funkcija. Vis dėlto astmai būdinga priepuolinė eiga (tarp priepuolių jaučiamasi gana gerai), o LOPL – po truputėlį blogėjanti bendroji kvėpavimo takų būklė. Sergant LOPL simptomai vystosi palaipsniui, todėl ne visi pacientai į šią ligą pažiūri rimtai ir sulaukia gana vėlyvų ligos stadijų, kai sugrąžinti normalią gyvenimo kokybę arba labai sunku, arba jau praktiškai neįmanoma. Dėl šios priežasties reikėtų neignoruoti nei priepuolinių kvėpavimo funkcijos sutrikimų, nei po truputėlį blogėjančios kvėpavimo funkcijos. Kai kurie pacientai serga ir LOPL, ir astma – ir net tuomet, laikantis adekvataus gydymo režimo, atsisakant rūkymo ir kitų provokuojančių veiksnių, galima ne tik lengviau kvėpuoti, bet net ir sportuoti.
|
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – viena dažniausiai neįgalumą ir mirtį sukeliančių susirgimų. Ji paplitusi visame pasaulyje, tik jos paplitimas įvairiose šalyse reikšmingai skiriasi, nes liga susijusi ne tik su ilgalaikiu rūkymu, bet ir su stipriu aplinkos užterštumu, o kartais ir su genetiniais ypatumais. Manoma, kad vien Europoje sergamumas šia liga gali siekti net nuo 5 iki 10 procentų – o tai tikrai reikšmingi skaičiai. Plačiau: 4 dažniausi rimtos plaučių ligos išsivystymą nulemiantys faktoriai |
Lithuanian