Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – trečia pagal dažnį mirties priežastis pasaulyje. Nors šios ligos dažnis labai sparčiai auga, ne visi žino, kokia tai liga ir kaip reikšmingai jos metu sumažėja fizinio krūvio tolerancija. Pakalbėkime apie LOPL plačiau – kas tai yra, kokia šios ligos eiga ir kaip ji susijusi su fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimu? Kodėl fiziniai pratimai tokie naudingi LOPL sergantiems pacientams ir kokios pagrindinės fizinių treniruočių taisyklės?
Kas yra LOPL?
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba tiesiog LOPL – tai lėtai progresuojanti uždegiminė kvėpavimo takų ir plaučių liga, kuriai būdinga iš dalies išnykstanti, tačiau po truputėlį vis stiprėjanti kvėpavimo takų obstrukcija. Šis kvėpavimo takų susiaurėjimas atsiranda dėl nenormalaus uždegiminio plaučių atsako į žalingas daleles ar dujas, kurios į kvėpavimo funkciją patenka su įkvepiamu oru.
Svarbiausias LOPL išsivystymo rizikos veiksnys – ilgalaikis rūkymas, mat net 90-95 proc. šia liga sergančių asmenų yra ilgą laiką rūkantys asmenys. LOPL riziką didina ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas. LOPL išsivystymą gali nulemti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, darbas su žalingomis ir nuodingomis medžiagomis, užteršta aplinka, plaučių ir kvėpavimo takų vystymosi ypatumai, persirgtos virusinės ar bakterinės kvėpavimo sistemos ligos, itin retai – genetikos nulemti veiksniai, kai organizme trūksta tam tikro baltymo, vadinamo alfa 1 antitripsinu. Ši liga bent jau kol kas nėra išgydoma, tačiau paskyrus tinkamą gydymą, palaikant adekvatų fizinį krūvį ir vengiant paūmėjimus provokuojančių veiksnių galima ne tik sušvelninti simptomus ir pagerinti kvėpavimo funkciją, bet ir sumažinti paūmėjimų dažnį bei gyventi gana kokybišką gyvenimą. Reguliari, konkrečiam pacientui pritaikyta fizinės veiklos programa reikšmingai papildo medikamentinį gydymą ir suteikia pacientui galimybę sėkmingai toleruoti didesnį fizinį krūvį. Reguliariai sportuojantis, motyvuotas ir specialistų nurodymų paisantis LOPL pacientas turėtų nejausti nepatogumų dėl kelyje pasitaikančių laiptų pakopų ar panašių situacijų, kai reikalingas bent jau vidutinis fizinis pasirengimas. Tai reiškia, kad reguliari fizinė veikla svarbi geros paciento būklės palaikymui, o vengimas judėti tik dar labiau blogina paciento savijautą, spartina ligos eigą, mažina fizinio krūvio toleranciją.
Kokie simptomai būdingi LOPL?
LOPL būdinga nuolat progresuojanti (blogėjanti) kvėpavimo sistemos būklė, tačiau ligos eigą dar labiau apsunkina ligos paūmėjimai, kurie gali sukelti itin daug sunkumų. Per šiuos paūmėjimus labai išryškėja tokie respiraciniai simptomai kaip dusulys, kosulys ir skrepliavimas. Paūmėjimų metu ryškiai pablogėja kvėpavimo funkcijos rodikliai, gyvenimo kokybė ir, svarbiausia, labai sumažėja fizinio krūvio tolerancija.
Kiekvienas ligos paūmėjimas po truputėlį blogina bendrą paciento sveikatos būklę, mat po jų kvėpavimo funkcija ir plaučių būklė jau niekada nebegrįžta į prieš tai buvusį lygį. Kiekvienas paūmėjimas taip pat daro didelę žalą paciento fizinei būklei, o paūmėjimo simptomai gali būti tokie sunkūs, kad jie gali tapti net ir mirties priežastimi. Dėl šios priežasties vieni iš svarbiausių LOPL gydymo tikslų yra išvengti ligos paūmėjimų ir gerinti paciento fizinio krūvio toleranciją.
Jei liga nekontroliuojamai progresuoja toliau, pacientą dusulys pradeda kamuoti ne tik didesnio ar vidutinio fizinio krūvio metu, bet net ir kasdienės veiklos ar ramybės metu. Pacientas vis stipriau jaučia krūtinės veržimą, o dusulys, kosulys ir skrepliavimas tampa vis intensyvesni. Pažengusios ligos požymiai yra statinės formos krūtinės ląsta, odos pamėlynavimas, raumenų atrofija, kūno masės mažėjimas, fiziniai ir emociniai sunkumai, neįgalumas. Ligos komplikacijos gali sukelti mirtį.
Kodėl sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija taip stipriai kenkia paciento gyvenimo kokybei?
Sergant LOPL svarbiausias veiksnys, ribojantis šia lėtine liga sergančio paciento aktyvumą, yra sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija. Pagrindiniai simptomai, kurie riboja normalų paciento judrumą, yra dusulys, nuovargis ir (arba) bendras negalavimas, atsirandantys ne tik dėl kvėpavimo sistemos, bet ir dėl raumenų funkcijos bei širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimų. Fizinio krūvio metu organizme vyksta tam tikri pokyčiai, nulemiantys sumažėjusį paciento fizinį pajėgumą:
- Didėja plaučių ventiliacijos poreikis;
- Pablogėja normali dujų apykaita;
- Padažnėja paciento kvėpavimas;
- Atsiranda periferinių raumenų disfunkcija ir kt. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba tiesiog LOPL – tai lėtai progresuojanti uždegiminė kvėpavimo takų ir plaučių liga, kuriai būdinga iš dalies išnykstanti, tačiau po truputėlį vis stiprėjanti kvėpavimo takų obstrukcija. Šis kvėpavimo takų susiaurėjimas atsiranda dėl nenormalaus uždegiminio plaučių atsako į žalingas daleles ar dujas, kurios į kvėpavimo funkciją patenka su įkvepiamu oru.
Kuo labiau pažengusi liga, tuo pacientas geriau suvokia kvėpavimo diskomfortą. Šis suvokimas labai riboja fizinį paciento aktyvumą. Paprastai tariant, LOPL sergantis pacientas pradeda riboti fizinį krūvį, vengia judėjimo ir dažniau renkasi hipodinamišką gyvenimo būdą, nes jis bijo fizinės veiklos metu patiriamų simptomų.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad reguliaraus fizinio krūvio propagavimas padeda palaikyti geresnę paciento fizinę būklę, ilgiau „išsaugoti“ geresnę fizinio krūvio toleranciją ir tuo pačiu išlaikyti kuo normalesnę gyvenimo kokybę. Taigi LOPL gydymas paremtas ne tik tinkamų vaistinių preparatų skyrimu, paciento mokymu apie ligą ir teisingą vaistų vartojimą bei reguliaria asmens sveikatos būklės stebėsena, bet ir adekvataus fizinio krūvio paskyrimu. Reguliariai pacientui pritaikyta fizinio krūvio programa neleidžia sparčiau blogėti bendrai paciento sveikatos būklei. Reguliariai užsiimant fizine veikla gerėja paciento nuotaika, mažėja depresijos tikimybė, didėja jo motyvacija ir tuo pačiu ilgėja kokybiško gyvenimo trukmė. Negana to, fizinė veikla svarbi ne tik kvėpavimo funkcijai, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemai, raumenų būklei ir t.t.
Kada fiziniai pratimai LOPL sergantiems pacientams patys efektyviausi?
Tyrimais įrodyta, kad ilgiau trunkanti pulmoninė
reabilitacija visuomet veiksmingesnė nei trumpesnį laiką trunkanti programa. Pavyzdžiui, 7-8 savaites trunkanti programa bus efektyvesnė nei 4-5 savaites trunkanti fizinių pratimų programa. Geriausi rezultatai stebimi, kai fiziniai užsiėmimai atliekami bent 2-3 kartus per savaitę. Visiškai aišku, kad vienas užsiėmimas per savaitę norimos naudos neduoda. Vidutinis arba didelis treniruočių intensyvumas visuomet geriau nei labai mažo ar vidutinio intensyvumo treniruotės. Puikių rezultatų pasiekiama tuomet, kai pacientas intensyviai sportuoja bent 30 minučių. Jei pacientas labai silpnas ir LOPL būklė labai pažengusi, tuomet galima rinktis mažesnio intensyvumo treniruotes ir (arba) daryti ilgesnes pertraukas, ir (arba) sutrumpinti bendrą treniruotės trukmę, tačiau geriausia, kai pratimai atliekami bent jau aktyviai, o ne pasyviai. Rekomenduojama jėgos pratimus derinti su ištvermės pratimais ir naudoti kuo įvairesnę įrangą, pavyzdžiui, įvairius treniruoklius, svarmenis, elastines gumas, kilimėlius, masažinius volus, bėgimo takelius, dviračius ir kt. Labai svarbu prieš treniruotę apšilti – taip išvengiama traumų, padidinamas treniruotės efektyvumas. Apšilimui tinkamiausi kvėpavimo ir tempimo pratimai. Geriausia, kai treniruotės metu suteikiama kvalifikuota specialisto pagalba bei priežiūra. Jos metu taip matuojami įvairūs rodikliai, pavyzdžiui, arterinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis ir kt. Kai kuriems pacientams gali prireikti papildomai tiekiamos deguonies, tačiau tai nėra kliūtis net ir didelio intensyvumo fiziniams pratimams – bet kokia fizinė veikla yra visuomet geriau nei sėdėjimas ar gulėjimas.
|
Plačiau: |
Lithuanian