Stiprus, pulsuojantis ir tvinkčiojantis galvos skausmas gali būti ne paprastas galvos skausmas. Tai gali būti migrena – net apie 10 procentų populiacijos varginanti neurologinė būklė, kuriai būdingi įvairūs virškinimo trakto, regos, klausos, pusiausvyros, jautrumo ir kitokio pobūdžio sutrikimai. Kodėl būtina gydyti migreną?
Migrena dažniausiai kamuoja būtent darbingo amžiaus žmones
Gydytojai pastebi, kad šia neurologine būkle dažniausiai skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Be abejonės, tokie asmenys patiria daugiau įtampos, pavargsta, kartais per mažai laiko skiria poilsiui – tuomet visai netikėtai gali išsivystyti migrenos priepuolis, kuris priverčia šiek tiek sustoti ir atsigręžti į save.
Pastebėta, kad migrenos priepuolius išprovokuoti gali įvairūs kasdieniai veiksniai, tokie kaip juntamas nuovargis, nervinė įtampa, hormonų koncentracijos pokyčiai organizme, tam tikras maistas ir gėrimai. Įrodyta, kad migrenos priepuoliai dažniau ištinka po raudono vyno, kitokio pobūdžio alkoholio, fermentinio sūrio ar kavos pavartojimo. Itin jautriems asmenims migrenos priepuolius gali išprovokuoti net didesnis garsas, aštresni kvapai, ryškios šviesos, aplinkos temperatūros skirtumai, labai didelis šaltis ar karštis, laiko juostos pasikeitimai, didelis sukrėtimas.
Ši neurologinė būklė turi tam tikrus tipinius simptomus, tačiau kiekvienam asmeniui ji pasireiškia labai individualiai. Negana to, skiriasi pacientų skausmo suvokimas ir pakantumas jam.
Pagrindinės migrenos rūšys – migrena su aura ir migrena be auros
Migrenos rūšių yra pačių įvairiausių, vis dėlto dažniausiai išskiriamos migrena su aura ir migrena be auros. Pavyzdžiui, migrenai su aura būdinga tai, kad dar prieš galvos skausmą patiriami tam tikri neurologiniai simptomai, galintys trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, o kartais ir ilgiau. Migrenos aurai būdingi tam tikri regos, kalbos, orientacijos, jutimo sutrikimai, pavyzdžiui, rankų tirpimas, mirgėjimas akyse, skonio ir kvapo sutrikimai, nerišli kalba. Po šių simptomų atsiranda intensyvus galvos skausmas, kurio metu norisi tylos, ramybės ir tamsos. Migrenai be auros šie simptomai nebūdingi – šiai neurologinei būklei būdingas stiprus ir pulsuojantis, tvinkčiojantis galvos skausmas, paprastai pasireiškiantis vienoje galvos pusėje. Toks intensyvus ir varginantis skausmas gali tęstis nuo kelių valandų iki trijų parų. Vieniems tokie priepuoliai pasireiškia vieną – du kartus per mėnesį, tuo tarpu kitiems gali tekti kamuotis net ir keletą kartų per savaitę. Ši neurologinė būklė turi tam tikrus tipinius simptomus, tačiau kiekvienam asmeniui ji pasireiškia labai individualiai. Negana to, skiriasi pacientų skausmo suvokimas ir pakantumas jam.
Migreną gydyti būtina
Adekvatus ir savalaikis migrenos gydymas gali padėti ją suvaldyti ir gyventi kur kas kokybiškesnį gyvenimą. Labai svarbu minėtuosius simptomus atpažinti laiku ir nebijoti kreiptis į neurologą. Jis atliks reikalingus tyrimus ir paskirs patį tinkamiausią gydymo metodą. Būtina suprasti, kad migrenos gydymas bus efektyvus tik tuomet, kai bus paskiriami ne tik tinkami vaistiniai preparatai, bet bus vengiama ir migrenos priepuolius galimai provokuojančių veiksnių.
Migrenos diagnozei labai svarbūs šie žingsniai: tikslios ligos anamnezės surinkimas, objektyvus neurologinis ištyrimas tam tikrų tyrimų atlikimas. Gali būti paskiriami tokie tyrimai kaip magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija.
Sunkios migrenos atveju skiriama įvairių vaistinių preparatų, padedančių išvengti migrenos priepuolių. Tai gali būti antidepresantai, beta blokatoriai ir kt. vaistiniai preparatai. Migrenos priepuolių valdymui dažniausiai skiriama triptanų klasės vaistinių preparatų. 5 hidroksitriptamino (5HT1) selektyviųjų receptorių agonistai yra vaistai, vartojami migrenos priepuolio, prasidedančio su aura (laikinu pojūčiu prieš migrenos priepuolį, kuris kiekvienam sergančiajam yra individualus ir veikia pvz., regėjimą, uoslę, klausą) arba be jos, galvos skausmui malšinti. Šiuos vaistus paskirti gali tik gydytojas – jų savo nuožiūra vartoti negalima.
Savavališkas vaistinių preparatų vartojimas gali tik dar labiau pakenkti
Tiems, kas per savaitę patiria bet 1-2 galvos skausmo priepuolius ir skuba iš karto gerti vaistinius preparatus nuo skausmo, reikėtų žinoti, kad tai gali būti būtent migrena, o neteisingai vartojami vaistai gali tik dar labiau pakenkti. Ilgą laiką trunkantis ir didelių dozių nuskausminamųjų preparatų vartojimas gali išprovokuoti dar sunkiau valdomą problemą – medikamentinį galvos skausmą.
|
Teigiama, kad migrena Lietuvoje serga apie 11-12 procentų asmenų, o pasaulyje ji vidutiniškai vargina kas dešimtą žmogų. Tai nėra tik paprastas galvos skausmas – tai liga, kuri atima darbingumą, trikdo kasdienį gyvenimą ir priverčia bijoti vis pasikartojančių galvos skausmo priepuolių. Pasirodo, kad migrena bent 70 procentų jos priepuolį patiriančių asmenų sumažina normalų darbingumą, o maždaug kas trečias pacientas per priepuolį dirbti tiesiog negali. Reikėtų pripažinti, kad tai gana didelė problema, dėl kurios geriau kreiptis į gydytoją, nes nekontroliuojami priepuoliai gali vis labiau dažnėti, o negydomas migrenos priepuolis gali tęstis net iki 72 valandų, o kartais ir ilgiau. Plačiau: Liga, kuria serga kas dešimtas pasaulio asmuo |
Lithuanian