Apatinės nugaros dalies skausmo priežastys gali būti pačios įvairiausios. Ne visi žino, kad skausmus gali sukelti ne tik per didelis fizinis krūvis bet ir, priešingai, per mažas fizinis aktyvumas, judrumo stoka ir tiesiog per ilgas gulėjimas lovoje. Itin daug įtakos lėtiniam nugaros skausmui turi psichosocialinės aplinkybės. Tad pakalbėkime apie nugaros skausmo priežastis, kurios gali būti visai netikėtos ir aptarkime paprasčiausius pagalbos būdus, kai nugaros skausmo išvengti nepavyksta.
Dažniau kamuoja vyresnius asmenis, tačiau nugaros skausmais gali skųstis ir visai jauni žmonės
Žinoma, kad nugaros ir juosmens skausmai dažniau kamuoja vyresnio ir senyvo amžiaus asmenis – pirmiausiai dėl to, kad jų kūnuose vyksta natūralūs senėjimo procesai – atsiranda degeneracinių kietųjų ir minkštųjų audinių pakitimų, išvaržų, uždegiminių ligų ir kt. Galbūt taip apie save primena seniau patirtos ir tinkamai negydytos traumos. Itin daug įtakos turi tai, kiek žmogus juda – tarkime, ūminiai nugaros skausmai dažniau kamuoja aktyviai sportuojančius asmenis, nes jie daug dažniau patiria įvairias traumas. Vis dėlto profesionalūs sportininkai žino, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių traumų. Ūminiai skausmai gali aplankyti ir per didelį fizinį krūvį patyrusius nesportuojančius asmenis, kurie pervertina savo galimybes. Todėl žinotina, kad fizinį krūvį galima didinti tik po truputį, laikantis atsargumo taisyklių ir po truputėlį paruošiant kūną. O štai lėtiniai nugaros skausmai, priešingai, gali atsirasti dėl raumenų silpnumo, susijusio su fizinio aktyvumo stoka. Žinoma, nugaros skausmas gali kamuoti ir dėl antsvorio ir nutukimo, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad tai nėra pati svarbiausia nugaros skausmo priežastis. Daug daugiau atvejų nulemia psichosocialinės priežastys, apie kurias pakalbėsime vėliau.
Nugaros skausmus dažnai nulemia tam tikra darbo specifika
Dažniau nugaros skausmais skundžiasi tie asmenys, kurie dirba labai sunkų fizinį darbą, yra priversti nešioti ir kilnoti sunkesnius nešulius. Taip pat pastebėta, kad geros savijautos neprideda ir nuolatinė vibracija – tokius nepatogumus patiria ilgųjų reisų vairuotojai, kelininkai, kurie naudoja specialius darbo įrankius ir t.t. Labai daug nulemia taip, kaip žmogus kelia nešulius – jei jis kelia sunkius daiktus tik pasilenkęs (ir nesulenkęs kojų per kelius), daro tai pasisukdamas, tuomet tikimybė, kad jį kamuos nugaros skausmai, yra daug didesnė ne tuomet, kai net ir labai sunkus nešulys keliamas taisyklingai. Taigi šiuo atveju itin daug įtakos turi tai, kokį darbą žmogus dirba – jei jis stumia, traukia, kelia, neša sunkius krovinius ir nešulius, be to, jis tai daro netaisyklingai, tuomet didesnio arba mažesnio nugaros skausmo išvengti tikrai nepavyks.
Psichologinė ir socialinė asmens būklė labai susijusios su itin varginančiais nugaros skausmais
Pastebėta, kad nugaros skausmų pasireiškimą labai paskatina pačios įvairiausios psichosocialinės priežastys. Apatinės nugaros dalies arba juosmeninės srities skausmais dažniau skundžiasi tie, kurie patiria daug streso, yra pervargę ir kamuojami nuolatinės nervinės įtampos. Pastebėta, kad lėtiniai skausmai kur kas būdingesni tiems, kurių darbas reikalauja daug atsakomybės ir koncentracijos. Žinoma, itin daug įtakos turi ir per didelis darbo krūvis ar problemos kitose gyvenimo srityse. Taigi žmogaus psichologinė ir socialinė padėtis yra labai stipriai susijusi su jo fizine savijauta, apie kurios pakitimus į neigiamą pusę gali signalizuoti būtent patiriami įvairaus intensyvumo ir pobūdžio nugaros skausmai – nuo stipraus, duriančio ir mobilumą apribojančio ūminio skausmo iki įkyriai maudžiančio, dilgčiojimą primenančio, ramybės neduodančio lėtinio skausmo. Pastebėta, kad nugaros skausmų pasireiškimą labai paskatina pačios įvairiausios psichosocialinės priežastys. Apatinės nugaros dalies arba juosmeninės srities skausmais dažniau skundžiasi tie, kurie patiria daug streso, yra pervargę ir kamuojami nuolatinės nervinės įtampos.
Ką daryti, jei aplanko nugaros skausmas?
Pirmoji pagalba patyrus traumą – ramybė, kelias paras trunkantis šaldymas, pažeistos vietos tausojimas. Vėliau pažeistą vietą galima šildyti, tačiau reikia stebėti, ar būklė neblogėja. Ūminio skausmo malšinimui puikiai tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, deksketoprofenas (Dolmen). Taip pat gali būti vartojami ir vietinio poveikio vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, pleistrai, geliai, tepalai. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Jei skausmas nepraeina kelias paras ir būklė netgi blogėja, o skausmas aštrėja ir netgi plinta į kitas sritis, sutrinka paciento mobilumas, tuomet būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Lėtinis skausmas turėtų išnykti tuomet, kai pašalinama jo priežastis, tarkime, pakeičiama neergonomiška darbo kėdė ar išeinama iš itin didelę nervinę įtampą keliančio darbo. Daugumos lėtinio skausmo tipų gydymui puikiai tinka kineziterapija, fizioterapija, raminančios veiklos, mitybos pagerinimas, žalingų įpročių atsisakymas ir panašiai. Tad lėtinio skausmo gydymas remiasi kompleksinėmis priemonėmis ir gali trukti metų metus, tapti žmogaus gyvenimo būdu. Juk gyvenimas be skausmo – daug malonesnis.
Nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug – jį sukelia ne tik ūminės nugaros traumos, bet ir įvairios ligos, stresas, netaisyklinga laikysena, tam tikros socialinės problemos ir t.t. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kuriose priežastyse atpažinsite ir save? Būtina pabrėžti, kad tikrosios nugaros skausmo priežastys žinomos ne visuomet, mat skausmui didelę įtaką daro ir psichogeninis faktorius, ir asmens aplinka, ir anksčiau patirtos patirtys, ir kitos priežastys. Plačiau: 10 nugaros skausmo priežasčių, apie kurias reikėtų žinoti kiekvienam |