Alzheimerio liga – tai dažniausia senatvinės silpnaprotystės forma, kuri, kaip manoma, sudaro apie 65 – 75 procentus visų demencijos sindromo atvejų. Kadangi gyvenimo trukmė ilgėja, ši liga tampa vis didesne problema, nes kuo vyresnis pacientas, tuo Alzheimerio ligos tikimybė didesnė. Jei 60-65 metų pacientų grupėje šia liga neturėtų sirgti daugiau nei 1 procentas pacientų, tai nuo 80-90 metų grupėje ši liga gali būti palietusi net kas trečią asmenį, o vėliau – net ir 40 procentų visų garbingo amžiaus pacientų. Pasaulinė sveikatos organizacija skaičiuoja, kad sergamumas šia liga reikšmingai augs ir po 30 metų pasieksime gana didelius sergamumo mastus. Kas tai per liga ir kodėl ją svarbu diagnozuoti kuo anksčiau?
Kas yra Alzheimerio liga?
Alzheimerio liga – tai lėtinė ir nuolat progresuojanti liga, kuri pažeidžia galvos smegenis ir dažniausiai pasireiškia senyvo amžiaus asmenims. Jos metu po truputėlį keičiasi nervų skaidulų struktūra – kinta ne tik jų skaidulos, bet ir pačios nervinės ląstelės. Šis procesas vadinamas neurodegeneracija ir kol kas jo neįmanoma visiškai išgydyti ar visiškai sustabdyti jokiomis vaistinėmis medžiagomis ar kitomis priemonėmis, tačiau tikrai galima procesą kažkiek pristabdyti, ypač jei liga aptinkama ankstyvose stadijose. Be neurodegeneracijos proceso galvos smegenyse kaupiasi ir kitos nepageidaujamos medžiagos, pavyzdžiui, amiloidais vadinami specifiniai baltymai, kurie dar labiau sutrikdo normalią smegenų veiklą. Alzheimerio liga sergančio paciento smegenyse pakinta normalūs informacijos perdavimo procesai, todėl sutrinka jo pažintinės funkcijos, sugebėjimas mąstyti, pasirūpinti savimi ir t.t.
Kokiais simptomais pasireiškia Alzheimerio liga?
Vienas iš pirmųjų lėtinės neurodegeneracinės ligos požymių gali būti paciento abejingumas ir interesų rato susiaurėjimas – jam nebeįdomu tai, kas anksčiau kėlė aistrą, be to, jis nebesugeba tinkamai reaguoti į tam tikrus įvykius ir pasirinkti konkrečioje situacijoje įprastas emocijas.
Kitas svarbus simptomas – atminties pablogėjimas. Atmintis blogėja po truputį – iš pradžių pacientas gali pamiršti tik tai, kur pasidėjo raktus ar kurią dieną švenčiamas jo seno draugo gimtadienis, tačiau vėliau pradedami painioti praeities įvykiai, trinka trumpoji atmintis, pacientas pamiršta kaip skaičiuoti ir rašyti, o galiausiai negali pasakyti nei savo gimimo datos, nei vietos, kurioje gyvena.
Pacientui tampa sunku orientuotis vietoje ir laike – jis nebegali pats grįžti namo ar surasti maisto šaldytuve, jis nebeatsimena net savo vardo. Tampa sunkiau pasirūpinti savimi – apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, kol galiausiai savarankiškai ir saugiai to padaryti nebeįmanoma – atsiranda slaugos ir priežiūros būtinybė, nes žmogus ne tik nebegali atlikti įprastų rutininių dienos darbų, bet gali ir mirtinai susižeisti.
Trumpai tariant, sulėtėja paciento mąstymas, jis nebegali tinkamai reikšti emocijų (jos kinta nuo abejingumo iki nenumaldomo juoko ar verksmingumo ir net agresijos). Dingsta sugebėjimas mokytis ir sutelkti dėmesį į kokį nors vieną dalyką. Taigi tai iš tiesų sunki ir gyvenimo kokybę trikdanti liga – sunkumus patiria ne tik pats pacientas, bet ir jį supantys artimieji ar namiškiai. Vienas iš pirmųjų lėtinės neurodegeneracinės ligos požymių gali būti paciento abejingumas ir interesų rato susiaurėjimas – jam nebeįdomu tai, kas anksčiau kėlė aistrą, be to, jis nebesugeba tinkamai reaguoti į tam tikrus įvykius ir pasirinkti konkrečioje situacijoje įprastas emocijas.
Kodėl taip svarbu Alzheimerio ligą diagnozuoti kuo anksčiau?
Kuo anksčiau diagnozuojama ši liga, tuo sėkmingiau galima kontroliuoti ir jos progresavimą, ir pasireiškiančius simptomus. Anksti diagnozavus ligą, įmanoma pasiekti kelių tikslų:
- Išvengti paciento patiriamos baimės ir nežinomybės dėl nuolat progresuojančio sveikatos sutrikimo – pacientas dar pats gali rinktis priimtinus gydymo metodus ir jaustis saugiau;
- Pagerinti paties paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę – bent dalinai išlaikomas sugebėjimas mokytis ir savarankiškai pasirūpinti savimi, lengviau suprasti patį pacientą ir jo poreikius;
- Sėkmingiau kontroliuoti simptomus ir akylai stebėti ligos eigą.
Vis dėlto Alzheimerio liga dažniausiai diagnozuojama gana vėlyvose stadijose, kai lieka tik vienas pasirinkimas – komfortiškos ir saugios aplinkos bei kokybiškos slaugos suteikimas. Statistikos duomenys rodo, kad net apie 50 proc. šios ligos atvejų nediagnozuojama iš viso, o vidutinis diagnostikos laikas nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo siekia net metus.
Ką daryti, jei Jūs patiriate ar Jūsų artimasis patiria panašius simptomus?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laiku atpažintą ligą daugeliu atvejų galima sėkmingai kontroliuoti. Daug vilties šios ligos gydyme teikia „išmaniaisiais“ vaistais vadinami nootropai, kurie veiksmingai gerina pažintines (kognityvines) funkcijas. Jie padeda kontroliuoti pažinimo funkcijų nepakankamumą, kuris atsiranda sergant Alzheimerio liga, kraujagysline demencija, patyrus insultą, galvos smegenų traumą ir panašiai. Jie gali būti naudingi stokojant gebėjimo mokytis ir senstant, todėl gydytojas gali nuspręsti Jums skirti nootropus ne tik Alzheimerio ligos atveju.
|
Demencija – tai žmogaus intelektinių gebėjimų silpnėjimas, atsirandantis dėl pačių įvairiausių ligų ir kitų priežasčių. Demencijos arba senatvinės silpnaprotystės metu stebimi įvairių psichinių ir suvokimo funkcijų pakitimai, elgesio pažeidimai, o ligai progresuojant toliau - ir fiziniai pakitimai, pavyzdžiui, vaikščiojimo sunkumai. Šios ligos tikimybė pati didžiausia tampa tuomet, kai įkopiama į septintąjį dešimtmetį, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai demencija suserga ir jaunesni asmenys. Jaunesniame amžiuje ji gali vystytis greičiau, vyresniame amžiuje – lėčiau, tačiau bet kuriuo atveju būtina pabrėžti tai, kad ligos metu vyksta negrįžtamojo pobūdžio smegenų pažeidimai, dėl kurių trinka kognityvinės arba pažintinės funkcijos. Ši liga atneša daug sunkumų ne tik pačiam pacientui, bet ir jį supantiems aplinkiniams. Plačiau: Kas yra demencija ir kaip bendrauti su ja sergančiu žmogumi? |
Lithuanian