Podagra – tai lėtinė su šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimais susijusi liga. Ji gali paliesti kas dvidešimtą planetos pacientą, tačiau reali statistika gali būti ir kur kas liūdnesnė, mat gyvenimo būdas šiai ligai tampa vis palankesnis (ypač išsivysčiusiose šalyse). Žmonės vis labiau piktnaudžiauja maistu, alkoholiu ir vis mažiau juda, tad vis labiau auga podagros pasireiškimo rizikos. Žinoma, žmogus kol kas negali padaryti daug įtakos paveldimumui (nors ir ši sritis po truputį žengia į priekį), tačiau tikrai gali rinktis, kaip gyventi – ar maitintis sveikiau ir judėti daugiau, ar valgyti riebų ir mažai vertingą maistą bei ištisą parą praleisti sėslioje padėtyje.
Podagros rizikos veiksniai:
- Vyriška lytis – vyrai šia liga serga žymiai dažniau nei moterys (teigiama, kad santykis gali būti netgi 20:1);
- Vyresnis amžius – ligos atvejų ypatingai daugėja į penktąją dešimtį įžengusių asmenų tarpe, mat organizme šlapimo rūgšties kiekis didėja su metais – tai gana natūralus procesas, tačiau kai kuriems pacientams jos pradeda gamintis žymiai per daug, be to, dėl įvairių priežasčių sutrinka ir jos pašalinimas iš organizmo – vadinasi, išsiderina gamybos ir pasišalinimo balansas;
- Esama ar buvusi podagros diagnozė artimiesiems – didelę dalį ligos atvejų nulemia paveldimumas, tad jei artimiesiems buvo ar yra diagnozuota podagra, tai labai didelė tikimybė, kad ja sirgs ir kiti artimieji;
- Alkoholio vartojimas – piktnaudžiavimas alkoholiu nulemia daugybę podagros atvejų. Ypač žalingas dažnas alaus vartojimas;
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, inkstų nepakankamumas – įrodyta, kad podagros išsivystymą neretai nulemia kiti sveikatos sutrikimai, vis dėlto daugumą ligos atvejų sudaro su genetika ar mityba susijusios priežastys (teigiama, kad pastarieji veiksniai nulemia net 90 procentų visų podagros diagnozių).
Podagros priepuolius išprovokuoti gali įvairiausios priežastys:
- Gydytojai teigia, kad podagros priepuolį išprovokuoti gali nesaikinga puota ar alkoholio pavartojimas ir, priešingai, badavimas, kuomet staigiai sumažėja kūno svoris ir podagros priepuoliai tampa dar labiau tikėtini.
- Pasitaiko atvejų, kai ūminis sąnario ar sąnarių uždegimas pasireiškia peršalus ar patyrus kokią nors traumą.
- Būna, kad podagros priepuolis apsunkina pooperacinį periodą ar pasireiškia po sunkių ūminių ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto.
- Aprašyta nemažai atvejų, kai podagra paūmėja pradėjus vartoti kokius nors vaistinius preparatus, pavyzdžiui, diuretikus (šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus). Podagra laikinai paūmėti gali pradėjus vartoti būtent jos gydymui skirtus vaistinius preparatus, slopinančius šlapimo rūgšties sintezę ar paskatinančius šią šlapimo rūgštį lengviau išsiskirti iš organizmo. Šiuo metu žinomi du pagrindiniai vaistiniai preparatai, skirti podagros gydymui – tai alopurinolis ir febuksostatas.
Slaptai progresuojanti liga
Podagra gali vystytis metų metus be jokių klinikinių simptomų, nors organizme šlapimo rūgšties kiekis jau reikšmingai padidėjęs (šlapimo rūgšties koncentracijos padidėjimas kraujyje įvardijamas kaip hiperurikemija). Pirmas klinikinis simptomas paprastai yra ūminis vieno sąnario uždegimas; dažniausiai tai – kojos nykštys. Rečiau pažeidžiami riešų, čiurnų ar alkūnių sąnariai. Kartais apimami plaštakų sąnariai, tad pacientui kyla keblumų su smulkiąja motorika. Bet kuriuo atveju tokie uždegimai yra labai nemalonūs – jiems būdingas aštrus ir pulsuojantis skausmas, tvinkčiojimas, patinimas, paraudimas, o kartais net ir bendros savijautos pablogėjimas, apimantis silpnumą, bendrą negalavimą, kūno temperatūros pakilimą, galvos skausmą, šaltkrėtį, miego sutrikimus ir taip toliau. Būna, kad bendrieji simptomai pasireiškia prieš pat ūmų sąnario uždegimą, kuris neretai ištinka ir naktį arba labai anksti ryte. Ligai vystantis toliau, podagros priepuoliai pasireiškia kartą per metus; vėliau priepuoliai dažnėja, o pažeistų sąnarių skaičius didėja. Tokie pažeidimai ilgainiui deformuoja sąnarius, kenkia judėjimui ir normaliai gyvenimo kokybei. Ilgalaikę hiperurikemiją patiriantiems pacientams formuojasi poodiniai podagriniai mazgai, kitaip vadinami tofusais, o būdingas podagrinis skausmas tampa lėtiniu. Nesunku suprasti, kad negydoma liga pridaro itin daug nemalonumų.
Laukimas nieko nepakeis, tad į gydytoją verta kreiptis kuo greičiau
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių geriau nedelsti ir podagrą pradėti gydyti kaip galima anksčiau, taikant mitybos koregavimą (vengiant riebios mėsos ir žuvies, alkoholio, ankštinių daržovių, jūros gėrybių, rūgštynių, briuselinių kopūstų, pomidorų, alkoholio ir kt.) bei parenkant efektyvius vaistinius preparatus.
|
„Maitinkis sveikai, judėk, venk nervinės įtampos ir žalingų įpročių“ – šie, rodos, tikrai visiems girdėti patarimai naudingi ir sveikam, ir sergančiam. Ne išimtis ir arterinė hipertenzija, kuri pastaruoju metu įvardijama kaip tiksinti bomba, galinti suluošinti ne tik gyvenimo mačiusius, bet ir visai jaunus, apie šią ligą net nenutuokiančius asmenis. Plačiau: Gyvenimo būdo svarba sergant arterine hipertenzija ne ką mažesnė nei vaistinių preparatų |
Lithuanian