Priekinio kryžminio raiščio plyšimus dažniausiai patiria sportininkai: slidininkai, futbolininkai, krepšininkai, gimnastai ir kt. Apie 70 % priekinio kryžminio raiščio plyšimų būna nekontaktinės kilmės. Likusi traumų dalis įvyksta susidūrus su kitu žaidėju ar objektu. Moterims priekinis kryžminis raištis plyšta 4–6 kartus dažniau. Straipsnyje rašome apie tai, kas įvyksta plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui, kodėl itin svarbi kineziterapeuto pagalba ir kaip išvengti panašaus tipo traumų.
„Priekinio kryžminio raiščio plyšimo metu jaučiamas aštrus, intensyvus skausmas, taip pat galima išgirsti garsų trakštelėjimą.“ Įvykus raiščio traumai, gydytojas arba kineziterapeutas atlieka specialius testus ir patvirtina diagnozę. Daugumai prireikia priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos. Kai kurie pacientai išvengia operacijos, tačiau jų atvejai būna šiek tiek lengvesni. Jie apmokomi neapkrauti traumuoto kelio ir kartais net gali užsiimti didesnio intensyvumo fizine veikla.
Priekinis kryžminis raištis – tai vienas pagrindinių raiščių, jungiančių šlaunikaulį ir blauzdikaulį. Jis gali plyšti, jei:
- žmogaus kelis sukasi, nors pėda yra stabiliai atremta į žemę ir nejuda;
- bėgant staigiai sustojama;
- staigiai visas kūno svoris permetamas ant vienos kojos;
- šokama ir nusileidžiama visiškai tiesiomis kojomis;
- persistengiama su tempimo pratimais;
- patiriamas tiesioginis smūgis į kelį.
Priekinio kryžminio raiščio plyšimo požymiai
Priekinio kryžminio raiščio plyšimo metu jaučiamas aštrus, intensyvus skausmas, taip pat galima išgirsti garsų trakštelėjimą. Sutrinka vaikščiojimo funkcija, nes nebegalima perkelti svorio ant traumuoto kelio sąnario. Paprastai kelis per kelias pirmas minutes ar valandas sutinsta. Taip pat ėjimo metu jaučiamas kelio nestabilumas, keistas jausmas, kad jis išeina iš vietos.
„Stalčiaus“ testas. Nutrūkęs raištis diagnozuojamas pagal aukščiau išvardytus požymius. Jei trauma įvyksta sporto aikštelėje, kurioje dirba kineziterapeutas, labai patogu atlikti paprastą „stalčiaus“ testą. Tiriamasis guli ant nugaros, sužeista koja per kelį sulenkta 90 laipsnių kampu. Tyrėjas atsisėda ant pėdos ar kitaip ją stabilizuoja ir rankomis apima koją šiek tiek žemiau kelio sąnario. Jei blauzdikaulį patraukus į save jis gana laisvai pavažiuoja į priekį, tada galima įtarti priekinio kryžminio raiščio plyšimą. Žinoma, tiksliai diagnozei nustatyti gydytojas paskirs magnetinio rezonanso tyrimą.
Kuo gali padėti kineziterapeutas?
Prieš operaciją. Nors Lietuvoje tokia praktika dar nėra taikoma, bet užsienyje kai kurie chirurgai ortopedai pataria pacientams pradėti kineziterapiją dar prieš operaciją. Lankant kineziterapijos užsiėmimus sumažėja tinimas, padidėja kelio judesių amplitudė, sustiprinami šlaunies raumenys, ypač keturgalvis šlaunies raumuo.
Dažnai dar prieš operaciją pacientas, keldamas tiesią koją į viršų, negali kontroliuoti kelio ir koja būna šiek tiek sulenkta. Tyrimai rodo, kad pašalinus šią būklę pagerėja atsigavimas po operacijos.
Krūvių, tenkančių keliui, ribojimas. Po operacijos pacientui pateikiamos tam tikros rekomendacijos. Kineziterapeutas jį apmoko taisyklingai vaikščioti su ramentais, nes būtina riboti krūvius, tenkančius operuotam keliui. Kiek laiko bus naudojami ramentai, priklauso nuo priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos sunkumo. Normalu, kad po operacijos kelio sąnarys pradeda tinti, todėl pacientui patariama, kaip, kada ir kiek laiko reikėtų šaldyti kelį. Taip pat koją patariama ilsinti po ja pakišant pagalvę.
Lithuanian