Ūminis bronchitas – viena dažniausių žiemos ir ankstyvo pavasario ligų. Ji pavojingesnė vaikams, senyviems asmenims, nusilpusios imuninės sistemos pacientams ir tiems, kurie turi lėtinių, ypač kvėpavimo sistemą paveikusių ligų. Ūminiu bronchitu dažniausiai užsikrečiama turėjus artimą kontaktą su peršalusiu ar ūminiu bronchitu sergančiu asmeniu. Dažniau bronchitu suserga rūkantys ar užterštoje aplinkoje gyvenantys bei kenksmingomis sąlygomis dirbantys asmenys. Taigi bronchų gleivinės infekcijos priežastimi gali būti ne tik įvairūs patogenai, bet ir nešvarus oras bei žalingi įpročiai.
Dažniausios ūminio bronchito priežastys
Dažniausia ūminio bronchito priežastis – virusinė infekcija. Manoma, kad adenovirusai, rinovirusai, paragripo, gripo, respiracinis sincitinis, Herpes simplex ir kiti virusai yra „atsakingi“ net už devynias bronchų gleivinę pažeidžiančias infekcijas iš dešimties. Ūminis bronchitas apie 10 procentų atvejų gali prasidėti ir nuo bakterinės infekcijos, vis dėlto dažniau pasitaiko toks scenarijus, kad virusinė infekcija komplikuojasi antrine bakterine infekcija. Būtina paminėti, kad ūminį bronchitą sukelia ne tik bakterijos ir virusai, bet ir įvairūs kvėpavimo takų gleivinę pažeidžiantis įkvepiamieji dirgikliai, pavyzdžiui, dulkės, cheminiai garai, įvairiais nešvarumais užterštas oras, tabako dūmai bei kitos žalingos medžiagos, dirginančios jautrius kvėpavimo takus ir sukeliančios uždegimines jų reakcijas.
Pagrindiniai ūminio bronchito simptomai
Ūminiam bronchitui itin būdingas gana stiprus, dirginantis, varginantis kosulys, kurio metu paprastai iškosėjama gleivių. Taip pat gali pasireikšti sloga, bendras nuovargis, nedidelis karščiavimas, kaulų ir raumenų skausmas. Kuo ilgiau trunka kosulys, tuo didesnė tikimybė, kad pradės skaudėti šonkaulius. Paprastai pradėjus atkosėti skreplių ligos eiga pradeda gerėti, savijauta tampa artimesnė normaliai. Vis dėlto kai kuriems pacientams ūminis bronchitas sukelia nemažai nepatogumų kvėpuojant – gali atsirasti dusulys, oro trūkumas, krūtinės spaudimas ir skausmas, švokštimas ir cypimas – taip nutinka dėl to, kad kvėpavimo takai susiaurėja ir keliaujančiam orui atsiranda daugiau kliūčių dėl paburkusios ir daugiau gleivių gaminančios bronchų gleivinės. Girdimi karkalai – vienas iš ūminio bronchito simptomų. Taikomas tausojamasis režimas, daugiau ilsimasi, geriama šiltų skysčių. Itin naudingos vaistažolių arbatos. Vertėtų paminėti šalpusnių lapus, plačialapių gysločių lapus, saldymedžio ir didžiojo debesylo šaknis, čiobrelių žolę, pavasarinių raktažolių žiedus, piliarožių šaknis. Itin naudinga įsigyti jau paruoštų žolelių mišinių – taip pasiekiamas daugialypis natūralaus gydymo efektas.
Ūminio bronchito gydymas
Paprastai ši liga gydoma simptomiškai:
- Taikomas tausojamasis režimas, daugiau ilsimasi, geriama šiltų skysčių. Itin naudingos vaistažolių arbatos. Vertėtų paminėti šalpusnių lapus, plačialapių gysločių lapus, saldymedžio ir didžiojo debesylo šaknis, čiobrelių žolę, pavasarinių raktažolių žiedus, piliarožių šaknis. Itin naudinga įsigyti jau paruoštų žolelių mišinių – taip pasiekiamas daugialypis natūralaus gydymo efektas.
- Užsikimšusi nosis plaunama hipertoniniu jūros vandeniu. Sunkesniais atvejais naudojami dekongestantai.
- Skausmas ir karščiavimas malšinami paracetamoliu ar nesteroidiniais vaistiniais nuo uždegimo.
- Drėgnas kosulys skatinamas mukolitikais, pavyzdžiui, ambroksolio hidrochloridu (Flavamed tabletės, šnypščiosios tabletės ir geriamasis tirpalas).
- Bakterinė infekcija gali būti gydoma antibiotikais, tačiau tik su gydytoju sprendimu. Be to, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Ūminio bronchito prevencija
Geriausia pasistengti šia liga net nesusirgti – ypač tiems, kuriems ji pavojingesnė. Rekomenduojama kruopščiai ir reguliariai plauti rankas, vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis, kasmet skiepytis nuo gripo. Vyresniems ar rizikos grupėje esantiems asmenims vertinga pasiskiepyti ir pneumokokinės infekcijos vakcina – dėl skiepijimosi reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat vertėtų mesti rūkyti bei vengti užterštos ir dulkėtos aplinkos. Jei dirbti su cheminėmis medžiagomis būtina, tuomet labai svarbu naudoti burną ir nosį dengiančias apsaugines priemones ar specialius apsauginius akinius bei kostiumus.
|
Kosulys – tai apsauginis organizmo refleksas, kurį tekę patirti bene kiekvienam. Kosuliu žmogaus organizmas gali mėginti „pasakyti“, kad jam reikia daugiau atidumo ir pagalbos. Dažniausiai kosulys nėra susijęs su rimtais susirgimais – tai gali būti nesunki virusinė infekcija, kuri praeina savaime ir gydant tik simptomus. Vis dėlto kai kada kosulys gali pranešti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, tokius kaip gastroezofaginis refliuksas, plaučių vėžys, atipinių bakterijų sukelta infekcija ir t.t. Plačiau: Kodėl būtina gydyti kosulį? |
Lithuanian