Labai didelė klaida manyti, kad bėgimas yra vien tik kojų raumenų darbas. Daug svarbiau prieš bėgimą sustiprinti pilvo, šonų, nugaros raumenis, nes jie daro įtaką taisyklingam kojų statymui ir viso kūno balansui. Tik paruošus kūną fizinėms apkrovoms, galima siekti įveikti ilgesnius atstumus. Ir vien tik bėgiojimu pilvo, nugaros ir šonų raumenų neišlavinsite, tam reikia atlikti atskirus stiprinimo ir tempimo pratimus.
Vis tik dar didesnis rūpestis ‒ sportininkų širdis. Nors reguliarios treniruotės stiprina širdį, bet beveik visi maratono mirčių atvejai ‒ tai širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas. Ši būklė dažnai įvardijama kaip fizinio darbo paradoksas. Jis aiškintinas taip: reguliarus fizinis aktyvumas mažina mirties riziką gyvenant įprastu ritmu, bet staigiai padidėjus fiziniam krūviui rizika, kad sportininką ištiks mirtis, tampa žymiai didesnė nei nesportuojančiam žmogui. JAV mokslininkai jau 1982 m. nustatė, kad besimankštinančiam žmogui miokardo infarkto patyrimo rizika yra dvigubai mažesnė nei fizine veikla neužsiimančiam žmogui, bet tam pačiam besimankštinančiam žmogui rizika patirti miokardo infarktą maratono metu išauga net septynis kartus!
Kaip pasiruošti maratonui ir išvengti pavojaus?
Tačiau rizika gali būti sumažinta iki minimumo. Svarbiausia, kad treniruotės būtų vedamos profesionalių trenerių ir būtų reguliariai atliekama sportuojančio žmogaus medicininė patikra. Daugelis iš mirusiųjų maratono trasose buvo savanoriškai treniravęsi žmonės arba jau prie starto linijos atvyko su pažeista širdimi (kartais to net nežinodami).
Jaunesniems nei 35 m. bėgikams staigios mirties rizika yra gana maža. Tai gali nutikti tuomet, kai bėgikas turi įgimtą širdies ydą, kurią būtų galima nustatyti reguliaraus medicininio tyrimo metu, arba širdies raumens uždegimą, kuris išsivysto po neišgydytų infekcijų.
Vyresniems bėgikams gresia didesnis pavojus. Jei, tarkim, biure dirbantis žmogus, graužiamas vidurio amžiaus krizės, nesirūpinantis savo širdimi ir kraujagyslių sistema, prastai besimaitinantis, mažai judantis ir patiriantis nuolatinį stresą, sugalvoja bėgti maratoną, tuomet jam gresia didelės sveikatos problemos. Toks žmogus, staiga sugalvojęs siekti aukštų sporto rezultatų, taps vienu iš dažnai besilankančiųjų poliklinikose.
Nuoseklus treniruočių plano laikymasis
Išmintingi bėgikai treniruojasi pagal planą. Apie 80 % treniruočių laiko turėtų būti skiriama žemų ir vidutinių apkrovų pratimams. Geriausia, jei jie būtų atliekami su širdies ritmo monitoriais. Be to, bėgikai turėtų reguliariai tikrintis sporto medicinos įstaigose (bėgikams labai svarbus laktato testas), kad žinotų savo silpnąsias vietas ir į tai atižvelgtų pasirinkdami treniruočių planą. Tik tokiu būdu bus tinkamai pasiruošta ilgesnių trasų bėgimui ar maratonui.
Nepamirškime, kad bėgimas ‒ tai ištvermės sportas, kuriam kūnas priešinasi. Taigi sportuoti reikia itin atsakingai. Ir nebūtinai pirmosios varžybos turi būti maratonas!
 |
Kūno raumenų patikra judesio analizės laboratorijoje „4active“ leis nustatyti, kurie raumenys yra silpnesni, kurie ‒ stiprūs. Ištirsime jūsų asmeninę bėgimo techniką ir rekomenduosime būtent jūsų raumenims tinkančią avalynę. Apsilankykite ir išsitirkite: |
Lithuanian