Dovilę erzino tai, kiek pinigų Tomas išleido naujai žvejybos įrangai. Vieną kartą ji atsainiai užsiminė jam apie tai ir nusprendė daugiau ta tema nebekalbėti, tačiau visą savaitgalį širdo ant jo dėl įvairiausių smulkmenų. Tomas žinojo, dėl ko Dovilė prislėgta, bet užuot ką nors sakęs, nusprendė patylėti ir taip išspręsti problemą.
Sandra ir Mantas nuolat ginčijasi dėl vaikų. Sandra mano, kad Mantas jiems pernelyg nuolaidus, o Mantas – kad Sandra su jais elgiasi lyg griežtas seržantas ir neleidžia net šiek tiek paišdykauti. Vaikai jaučiasi atsidūrę tarp dviejų skirtingų pusių ir nuteikinėja tėvus vieną prieš kitą.
Kiekvienuose santykiuose problemos neišvengiamos ir kiekviena pora randa būdą, kaip jas spręsti. Pavyzdžiui, Dovilė nuliūsta dėl Tomo elgesio, bet nemoka tiesiai ir paprastai paaiškinti, dėl ko ji nerimauja. Tomas per daugelį metų suprato, kad jeigu jis nusileis, neramumai šeimoje liausis. Sandra ir Mantas nesugeba susitarti dėl vaikų auginimo, todėl jie pasidalijo į priešingas stovyklas, taip tarsi atsilygindami vienas kitam už savo veiksmus, ir naudojasi vaikais kaip savotišku mūšio lauku savo kovoms.
Deja, galiausiai šioje kovoje pralaimėtojai yra jų vaikai. Kitos poros yra uždaresnės ir niekada nesiginčija. Jos tyliu sutarimu vengia ginčų ir nustumia problemas į šalį, tačiau taip santykiuose kuria nerimą ir slogumą.
Neišspręstos problemos – pagrindinis streso šaltinis, jis gali ne tik pakenkti jūsų santykiams, bet ir pasunkinti diabetą. Tyrimų duomenimis, sėkmingi santykiai nebūtinai yra tie, kuriuose mažiau problemų, o tie, kuriuose pavyksta veiksmingai jas išspręsti.
Problemų sprendimas yra daugiau negu skundų svarstymas.Pateikiame 6 žingsnius, padėsiančius išspręsti iškilusias santykių problemas.
1 žingsnis. Apibrėžkite problemą ir sprendimą. Žinoma, esate nuliūdę, tačiau dėl ko konkrečiai? Dovilė gali būti pikta dėl naujos žvejybos įrangos, tačiau problema yra tai, kiek pinigų Tomas išleido, ir faktas, kad jis iš anksto nepasitarė su ja? O galbūt priminimas, kad beveik kiekvieną savaitgalį jis praleidžia žvejodamas su draugais ir dėl to jie neleidžia laiko kaip pora? Sandra liūdi dėl to, jog Mantas visada ją erzina, bet labiau jaudinasi dėl fakto, kad vaikai yra pasimetę ir nuteikinėja juos vieną prieš kitą.
Skirkite laiko apibrėžti, kas jums labiausiai kelia nerimą. Išsiaiškinkite, ką ir kodėl jaučiate. Pyktis – įprasta reakcija, tačiau pamėginkite žengti žingsnį toliau ir paklauskite savęs, kas jus jaudina ir žeidžia jūsų jausmus. Daugelis psichologų pyktį apibūdina kaip reakciją į gilesnes emocijas.
Žinoma, Dovilė pyksta, bet iš tiesų jaučiasi įskaudinta, jai atrodo, kad Tomas nenori su ja leisti laiko (žr.Vyrų depresija ‒ ne tik liūdnas veidas). Sandra susierzina, o jos susierzinimas slepia nerimą dėl to, kad vaikai pradeda jais manipuliuoti. Kad būtų galima kalbėti apie užslėptas emocijas, o ne apie pyktį, reikia suvokti tikruosius savo jausmus, taip kitam asmeniui bus paprasčiau jus išgirsti ir suprasti.
Problemų sprendimas yra daugiau negu skundų svarstymas. Jums reikia aiškiai parodyti, ką norėtumėte pakeisti, ir tai daryti turite pozityviai, konkrečiai ir tiksliai. Tarkim, Dovilė suvokia, kad iš tiesų ji nori daugiau laiko praleisti kartu su Tomu. Vietoj skundų, kad jis skiria per daug laiko žvejybai ar kad ji norėtų praleisti daugiau laiko kartu, Dovilė galėtų pasiteirauti, ar Tomas atrastų daugiau laiko jiems kaip porai ir galbūt norėtų tam skirti 2 šeštadienius per mėnesį. Sandra galėtų pasakyti, kad bijo, jog vaikai atrodo per daug pasimetę dėl to, ko iš jų tikimasi, ir norėtų, kad Mantas padėtų sudaryti namų ruošos sąrašą vaikams, kuris būtų priimtinas jiems abiem.
2 žingsnis. Suplanuokite savo pokalbio laiką. Puiku, jau pasirengėte ir išsiaiškinote problemą bei jos sprendimo būdą. Dabar reikia pasirinkti tinkamą laiką pokalbiui – ne tada, kai jūsų partneris vos įžengia pro duris po darbo, ne tada, kai abu išgėrėte po keletą kokteilių penktadienio vakarą ir esate pavargę, ne 10 minučių prieš pasiimdami dukrą iš futbolo treniruotės, o tada, kai abu būsite pakankamai ramūs, atsipalaidavę ir sugebėsite vienas kitą išklausyti. Jeigu nesate įsitikinę, išsiųskite partneriui el. laišką ar parašykite raštelį, siūlydami laiką ir nurodydami, apie ką norite pakalbėti, pavyzdžiui: „Mantai, aš susirūpinusi dėl to, kaip mes auklėjame vaikus. Ar galėtume susėsti šeštadienio rytą prieš vaikams pabundant ir apie tai pasikalbėti?“ Tai suteiktų jūsų partneriui laiko pamąstyti apie jūsų nuogąstavimus ir norą suderinti abiem tinkamą laiką.
|
Vaizdas, kai pamatome gatvėje už rankų susikibusią 70-mečių porą, glosto širdį. Ar jie turi slaptą receptą patvariai meilei? Juk jų santykiai truko metų metus, o daugelis kitų tapo išsiskyrimų ir skyrybų aukomis. Paaiškėjo, kad daugelį laimingų porų sieja tokios pat priežastys, dėl kurių jų meilė perėjo išbandymų laikotarpį. Tai priežastys, kurias daugelis mūsų esame pamiršę. Plačiau: 10 pamirštų laimingų žmonių įpročių, kurie padeda išlaikyti tvarius santykius |
3 žingsnis. Kalbėjimas ir klausymasis. Šaunu, giliai įkvėpkite. Pradėkite kalbėti apie savo požiūrį į problemą, savo nerimą ir siūlomą sprendimo būdą. Pavyzdžiui: „Tomai, žinau, kad atrodžiau prislėgta dėl naujos žvejybos įrangos, bet iš tiesų man nerimą kelia…“ arba „Mantai, aš nerimauju dėl mūsų vaikų ir, manau, svarbu, kad abu būtume tokios pat nuomonės.“ Kalbėkite apie save, ne apie savo partnerį. Sakykite „aš“, pavyzdžiui: „Jaučiu, kad nuolat vaikštau lyg ant adatų, kai esu su tavimi“, „Manau, būtų nuostabu, jeigu galėtume daugiau laiko leisti kartu“, o ne „tu“, pavyzdžiui: „Tu niekada nepasakai nieko pozityvaus, tu visada atrodai piktas“. Kalbėjimas apie save padeda jūsų partneriui nesijausti užpultam ar kaltinamam ir imti gintis ar pykti.
Pokalbio valdymas primena automobilio vairavimą (žr.Kai emocijos kontroliuoja mus, o ne mes jas). Norite visą dėmesį skirti tam, kur važiuojate, ir nenuklysti nuo kelio. Jūs valdote pokalbį (lyg vairuodami) ir subtiliai koreguojate pokalbio linkmę. Jeigu Dovilė pamatytų, kad Tomas nuliūdo, ji galėtų stabtelti ir pasitikrinti: „Tomai, atrodai nuliūdęs. Ar užgavau tavo jausmus?“, užuot ignoravusi jo reakciją, tęsusi toliau ir leidusi abiem panirti į emocijas. Pasistenkite kalbėti kaip įmanoma ramiau.
Stiprios emocijos skatina kitą asmenį imti gintis ir kenkia problemos sprendimo procesui. Jeigu jūsų partneris pradeda pykti ar ima gintis: „O pavyzdžiui, tu…“, „O tu praėjusį savaitgalį…“ –nutilkite. Tikriausiai norėsite apsiginti, tačiau tai darydama tik įpilsite žibalo į ugnį. Jūsų užduotis – nuslopinti emocijas, tai galite padaryti tik klausydamasi. Jeigu nekurstysite ugnies ką nors sakydama, jūsų partneris galiausiai nurims.
Jeigu vis dėlto atrodys, kad abu imate nervintis ir emocijos auga, o pokalbis virsta kova, kurioje norite nugalėti ir pelnyti paskutinį žodį, svarbu sustoti, kol situacija neišslydo jums iš rankų. Geriausias būdas tai padaryti – kaip įmanoma ramiau pasakyti, kad norite sustoti, nusiraminti ir pamėginti pratęsti pokalbį po pusvalandžio, valandos ar po vakarienės.
Aiškiai parodykite, kad tai tik pertraukėlė ir kad norite kalbėtis toliau. Negalite tiesiog pasakyti: „Nebenoriu apie tai kalbėti“, ir išeiti iš kambario. Toks pokalbio nutraukimas ne tik supykdys ir suerzins kitą pusę, bet ir ištęs procesą. Kai abu nusiraminsite, pamėginkite dar kartą. Jeigu pokalbis greitai įsiliepsnos, sustokite ir pratęskite pokalbį tik tada, kai abu būsite visiškai ramūs. Kontroliuokite pokalbio atmosferą.
Jeigu pokalbis mezgasi ir jūsų partneris yra pasirengęs klausytis to, ką jam sakote, paklauskite jo nuomonės. Tomas gali sakyti, kad supranta, kaip jaučiasi Dovilė, ir nori daugiau laiko praleisti kaip pora, bet nuoširdžiai prisipažįsta, kad norėtų imtis ko nors aktyvesnio negu iki šiol buvę įprasti pasivažinėjimai automobiliu ar lankymasis kine. Mantas galbūt pamanys, kad namų ruošos sąrašas yra gera idėja, bet jį labiausiai erzina tai, kad vaikai neina kasdien tuo pačiu metu miegoti.
Jūsų užduotis – vienam kitą išgirsti. Nesijaudinkite, kad galite per daug kalbėti, svarbiausia, kad kalbėjimas būtų nuoširdus ir produktyvus. Venkite atsakymo: „Taip, bet…“, geriau formuluokite atsakymą: „Taip, ir…“ – taip priimate ir papildote vienas kito idėjas. Matykite vienas kitą kaip vieną komandą, kartu kovojančią dėl savo santykių. Įsitikinkite, kad gerai suprantate, ką kitas asmuo sako: „Tomai, ką tiksliai norėtum daryti drauge?“ , „Mantai, kokiu laiku norėtum vaikus guldyti į lovą?“. Stenkitės, kad pokalbis būtų aiškus, konkretus ir ramus.
Lithuanian