2030 m. pasaulyje turėtų gyventi apie 1,2 milijardo nebevaisingo amžiaus moterų, sulaukusių 50 m. ir daugiau bei išgyvenančių pomenopauzinį laikotarpį. Kasmet vidutinė tikėtina žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, o 2006 m. duomenimis Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena iki 75 m. Taigi, net apie trečdalį moters gyvenimo sudaro laikotarpis po menopauzės, todėl ši tema yra nepaprastai aktuali kiekvienai moteriai, taip pat ir visai visuomenei.
„... daugelyje išsivysčiusių šalių menopauzės amžiaus vidurkis yra apie 51 m.“ Laikotarpiu po menopauzės moterį gali pradėti varginti įvairiausi sveikatos sutrikimai: osteoporozė, šlapimo ir lyties organų nykimo sukeliami pokyčiai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir kitų organų veiklos sutrikimai. Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) gali padėti kompensuoti hormonų trūkumą, atsirandantį po menopauzės, ir tokiu būdu pagerinti moters gyvenimo kokybę.
Menopauzė (arba klimaksas) – tai kiekvienos moters patiriamas natūralus gyvenimo etapas. Ji gali prasidėti ir 40‒50-aisiais moters gyvenimo metais, tačiau daugelyje išsivysčiusių šalių menopauzės amžiaus vidurkis yra apie 51 m. Menopauzės pradžią lemia daugelis veiksnių: laikas, kada moteris lytiškai subrendo ir jai prasidėjo pirmosios mėnesinės; amžius, kada ji pagimdė pirmąjį vaiką; pagimdytų gyvų naujagimių skaičius; mėnesinių ciklo trukmė; kūno svoris; moters žalingi įpročiai.
 |
„… žmogus produktyviausias 20–40 gyvenimo metais. Vadinasi, menopauzė jus priartina prie tam tikro poilsio etapo. Dirbsite mažiau, daugiau ilsėsitės, galėsite skirti laiko įvairiems malonumams…“ Plačiau apie menopauzės pliusus ir minusus: |
Perimenopauzės laikotarpis
Prieš menopauzę esantis laikotarpis vadinamas perimenopauze, jis trunka apie 4‒5 metus. Perimenopauzės laikotarpis paprastai prasideda apie 47 gyvenimo metus ir gali svyruoti nuo vienerių iki devynerių metų. Perimenopauzės laikotarpiu pasireiškia įvairūs simptomai:
- mėnesinių ciklo nereguliarumas;
- makšties išsausėjimas;
- staiga užeinančios karščio bangos;
- naktinis prakaitavimas;
- miego sutrikimai;
- nuotaikų kaita;
- svorio didėjimas ir sulėtėjęs metabolizmas;
- plaukų slinkimas, sausa oda;
- krūtinės stangrumo praradimas.
Įmanomas, tačiau retai pasitaikantis reiškinys, kai moters mėnesinių ciklas išlieka nepakitęs iki pat paskutiniųjų mėnesinių. Paprastai ciklai tampa nereguliarūs. Perimenopauzės laikotarpiu menstruacijos gali kartotis kas 2‒4 mėn., ypač tokie svyravimai būdingi iki menopauzės likus dviems ar vieneriems metams. Nepaisant nereguliarių mėnesinių ciklų, nėštumas yra vis dar įmanomas.
Menopauzė ‒ naujas gyvenimo etapas
Menstruacijų pabaiga, kitaip menopauzė, moters gyvenime nustatoma praėjus 12 mėn. nuo paskutinių mėnesinių. Nors prasidėjus šiam laikotarpiui moteris tampa nebevaisinga, dauguma moterų ir prasidėjus menopauzei išlieka sveikos, gyvybingos ir seksualiai aktyvios. Kai kurios net jaučia palengvėjimą, nes nebėra reikalo rūpintis galimo nėštumo kontrole.
Vis dėlto kartais fiziniai ir emociniai menopauzės simptomai gali sutrikdyti miegą, sukelti karščio bangas, sumažinti aktyvumą, sukelti silpnumą, o kai kurioms moterims – nerimo ar liūdesio jausmus. Svarbu, kad blogos savijautos slegiama moteris nedvejotų ir kreiptųsi į gydytoją, nes yra nemažai būdų, galinčių nuslopinti nepageidaujamus menopauzės simptomus. Tai gali būti gyvenimo būdo pokyčiai arba hormonų terapija.
Lithuanian