Galbūt todėl, kad pavadinime nėra stipriai išreikšta nėštumo išvengimo mintis. Natūraliai planuojant šeimą galima ne tik siekti susilaukti vaikų, bet ir planuoti moters pastojimo laiką tik tada, kai šeima tam yra pasirengusi. Taigi natūralų šeimos planavimą derėtų suvokti kaip kontracepcijos (kelio pastojimui užkirtimo) ir vaisingumo didinimo būdus, kurių metu nenaudojamos pagalbinės priemonės ar medikamentai.
Svarbiausia, kad natūralus šeimos planavimas nekenkia nei moters, nei vyro sveikatai (neturi jokio šalutinio poveikio) ir nieko nekainuoja. Natūralūs šeimos planavimo metodai gali būti skirstomi į dvi grupes.
Lytinio akto padėtis ar nutraukimas
„Šis būdas – vienas efektyviausių, nes jo patikimumas siekia 96 %. Tai reiškia, kad iš 100 moterų, kurios praktikuos nutrauktą lytinį aktą vienerius metus, pastos tik 4.“ Taikant šios grupės metodus siekiama sumažinti sėklos atstumą nuo išsiliejimo vietos iki kiaušialąstės, kai norima pastoti, arba priešingai ‒ išvengti sėklos išsiliejimo makštyje, kai norima užkirsti kelią pastojimui.
Nėra atlikta jokių mokslinių tyrimų, kurie būtų įrodę, kad viena ar kita poza yra tinkamiausia visoms norinčioms susilaukti vaikelio poroms. Nors vienos ar kitos pozos teoriškai gali būti palankesnės spermatozoidų keliavimui į kiaušialąstę, vis dėlto porų fiziologija labai skirtinga, todėl rekomenduotina rinktis tą mylėjimosi pozą, kuri jums priimtiniausia.
Populiariausias šios grupės metodas, skirtas apsisaugoti nuo nėštumo, ‒ nutrauktas lytinis aktas. Jo metu vaginaliniai santykiai nutraukiami prieš pat sėklos išsiliejimą. Šis būdas – vienas efektyviausių, nes jo patikimumas siekia 96 %. Tai reiškia, kad iš 100 moterų, kurios praktikuos nutrauktą lytinį aktą vienerius metus, pastos tik 4. Palyginimui: iš 100 jokios kontracepcijos nenaudojančių aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančių moterų per metus pastos 85.
Vis dėlto nutraukto lytinio akto taikymas praktikoje turi niuansų – pora turi pasitikėti vienas kitu, gerai vienas kitą pažinoti ir suprasti savo kūno siunčiamus signalus. Šis metodas dažnai intuityviai pasirenkamas naujai susipažinusių ar jaunų porų ir, deja, dėl minėtų priežasčių nepasižymi tokiu patikimumu, koks pateikiamas statistikoje.
Vaisingos dienos ‒ kaip jas nustatyti?
Antrosios grupės metodai padeda nustatyti vaisingiausias moters dienas ir lytiniai santykiai atidedami spėjamai mažai vaisingoms dienoms arba kaip tik ‒ suplanuojami būtent per jas. Nustatyti vaisingas dienas galima keliais būdais. Paprasčiausias metodas yra kalendorinis, kai vaisingos dienos skaičiuojamos pagal moters ciklą.
Ritmo metodas (kitaip Knauso-Ogino metodas). Iš moters trumpiausio ciklo atėmus 19, gaunamas pirmasis nevaisingas ciklo langas. Tuomet iš moters ilgiausio ciklo reikia atimti 10 ‒ gaunamas antrasis nevaisingas ciklo langas. Pateiksime pavyzdį, jei moters trumpiausias ciklas yra 25 dienos, o ilgiausias ‒ 32 dienos:
- 25 ‒ 19 = 6
- 32 ‒ 10 = 22
Taigi nevaisingos dienos yra nuo 1 iki 6 ir nuo 22 iki kito ciklo pradžios. Šio metodo patikimumas yra 91 %.
Dienų skaičiavimo metodas. Paprastesnis metodas, skirtas moterims, kurių ciklai yra reguliarūs (tarp 26 ir 32 dienų) yra standartinis dienų skaičiavimo metodas, kurio metu nevaisingomis dienomis yra laikomos iki 7 ir po 20 ciklo dienos. Šio metodo patikimumas yra 95 %.
Simptoterminis metodas. Nors kalendoriniai metodai itin paprasti, bet vaisingos dienos ne visada paklūsta kalendoriui. Todėl, be kalendorinių metodų, vaisingas dienas gali padėti nustatyti simptoterminis natūralaus šeimos planavimo metodas. Šio metodo esmė ‒ sekti įvairius kūno signalus, kurie įspėja apie artėjančią ovuliaciją, o kartu ir vaisingas dienas. Svarbiausi kriterijai yra du: bazinė kūno temperatūra ir gimdos kaklelio gleivės.
Tinkamai išmokti ir atliekami simptoterminiai metodai pasižymi patikimesne apsauga nei kalendoriniai metodai. Išmokti gyvenime taikyti simptoterminį metodą ir sekti minėtus simptomus porai gali padėti šeimos gydytojas ar ginekologas. Įvairios organizacijos taip pat veda mokamus ir nemokamus paskaitų ciklus apie šį šeimos planavimo metodą.
Laktacinė amenorėja. Natūraliam šeimos planavimui priskiriamas ir laktacinės amenorėjos metodas. Laktacinė amenorėja – tai moters mėnesinių išnykimas žindymo laikotarpiu. Tokiu būdu organizmas natūraliai saugosi nuo pastojimo. Šis metodas pirmą žindymo pusmetį turi 98 % efektyvumą.
„Vesdama seminarus drąsinu vyrus sakydama, kad jei jiems pavyksta suvaldyti save lytiškumo srityje, tada jie gali suvaldyti ir visą pasaulį. Susilaikymo metu vyrai atranda daugiau laiko sau…“ Visą pokalbį rasite čia: |
Kodėl natūralus šeimos planavimas ‒ reta diskusijų tema?
Natūralūs šeimos planavimo metodai visiškai netinka apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų, kurias galima pasigauti atsitiktinių lytinių santykių metu. Taip pat natūralus šeimos planavimas gali bent jau iš pradžių varžyti porą: jis apibrėžia lytinių santykių dažnį ir neleidžia porai mylėtis tada, kai ji pati to nori. Taip pat reikalauja daug žinių apie savo ir partnerio kūną. Nors šie metodai gali idealiai tikti vienoms poroms, tačiau kitoms gali būti itin nepriimtini ir pora visada turėtų kartu nuspręsti, kokiomis apsaugos ar vaisingumo priemonėmis jie norėtų naudotis.
Kai kurios religinės bendruomenės smerkia bet kokį įsikišimą į žmogaus vaisingumą ar leidžia taikyti tik tam tikrus natūralaus šeimos planavimo metodus. NŠP metodus susiedamos su religine praktika ar vesdamos kryptingus lytinio švietimo kursus, tokios religinės bendruomenės atbaido joms nepriklausančius žmones nuo natūralaus šeimos planavimo.
Netiesiogiai, bet didele dalimi prie to prisideda ir kontraceptikų gamintojai, kurie būdami suinteresuoti pelnu, neretai neužsimena apie natūralaus šeimos planavimo metodus ir jų patikimumą ar pateikia klaidinančius faktus.
Renkantis natūralų šeimos planavimo būdą, jį būtina aptarti su savo partneriu ir surinkti kuo daugiau informacijos tiek apie jį, tiek apie alternatyvius būdus. Svarbu neužmiršti, kad natūralaus, kaip ir bet kokio kito, kontracepcijos ar vaisingumo didinimo būdo sėkmė dažniausiai priklauso nuo to, ar jis teisingai taikomas.