Buvo nelengva diena? Grįžę po darbo susinervinote, jog nenuoramos vaikai ne tik kad neatliko namų darbų, bet ir apvertė visus namus aukštyn kojomis? Ir kaip gi dėl viso to nesinervuoti?
Atrodo, tokios ir panašios kasdieninės situacijos verčia mus apsišarvuoti geležine kantrybe ir pasistengti nesinervinti. Tačiau labai dažnai vien tik gerų norų nepakanka, reikia ir mokėjimo, žinojimo, kaip būtų galima sumažinti tą nervinę įtampą?
Galvos skausmas, kuris atsirado nuo nervinės įtampos
Ne paslaptis, jog stresas bei nervinė įtampa neigiamai gali paveikti mūsų savijautą. Tiesa, vieni žmonės gan lengvai susidoroja su stresinėmis situacijomis, o kitiems tenka jų nemalonius padarinius greitai pajausti. Vienas iš jų – galvos skausmas, kuris gan dažnai atsiranda nuo streso bei nervinės įtampos.
Ir kuriam gi iš Jūsų nėra žinomas tas jausmas, kai skauda abi galvos puses, vargina nemalonus, spaudžiantis ir tarsi veržiantis galvos skausmas, kuris gali būti tiek nuolatinis, tiek epizodinis. Tokiu metu dažnai ieškome, kur gi tie vaistai nuo skausmo, kurie padės iškęsti dar vieną stresinę ir daug įtampos keliančią darbo dieną.
"Mokslininkų jau seniai yra įrodytas glaudus ryšys tarp nervinimosi ir greitesnio senėjimo proceso. "Nervų sistemą teigiamai veikia įvairios vaistažolės, pavyzdžiui, medetkos. Tad vakare, prieš miegą, nepamirškite savęs palepinti kvapniu medetkų arbatos puodeliu.
Jei nervinė įtampa tapo kasdienybe, tuomet pravartu į savo mitybos racioną įtraukti maisto produktų, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų. Šie vitaminai – tai puiki priemonė, kuri gelbsti nuo įtampos, padeda lengviau kovoti su stresu.
Kartais pats kūnas gali siųsti tam tikrus signalus, jog jam trūksta B grupės vitaminų. Jei dažnai vargina kojų skausmas, atsiranda raumenų skausmas, esate dirglus, tirpsta rankos, sunku susikoncentruoti ir ką nors atsiminti, tuomet į savo mitybos racioną būtinai įtraukite daugiau B1 grupės vitaminų, kurių yra gausu riešutuose, špinatuose, briuselio kopūstuose, grūduose.
Žili plaukai ir nusilpęs imunitetas – streso ir blogių patirčių pasekmė?
Nesunku pastebėti, jog nervinimasis neigiamai paveikia visą žmogaus sveikatą bei jo išvaizdą. Štai, atrodo dar toks jaunas žmogus, o jį jau „puošia“ tiek daug žilų plaukų.
Mokslininkų jau seniai yra įrodytas glaudus ryšys tarp nervinimosi ir greitesnio senėjimo proceso. Pasirodo, kuomet mes nervinamės, nemokame sukontroliuoti patiriamos įtampos, neišvengiamai paspartiname ne tik greitesnius senatvinius procesus, bet neigiamai paveikiame ir visą savo imuninę sistemą, trikdome ląstelių veiklą. Būtent dėl šios priežasties atsiranda daugelis ligų, pavyzdžiui, peršalimas, kuris itin dažnai vargina tuos, kurių imunitetas nusilpęs.
Geras pratimas nervinei įtampai tramdyti gali būti skaičiavimas. Vos tik pajusite, jog ima pyktis, nervinatės ir stresuojate, tuomet pradėkite mintyse ramiai skaičiuoti. Svarbiausia nieko nekalbėti, nes susinervinę ir pikti mes dažnai pasakome tai, dėl ko vėliau labai gailimės.
Vėl sugadintas savaitgalis. Taip puikiai prasidėjo: gerai išsimiegota, skaniai papusryčiauta. Ir štai reikia gulėti aptemdytame kambaryje su viltimi, kad skausmas greit atlėgs. Plačiau: 5 etapų programa galvos skausmui įveikti |
Keletas būdų, kurie padės sumažinti nervinę įtampą
Patiriant nervinę įtampą reikia skubėti gerti ne dar vieną puodelį kavos, taurę vyno ar surūkyti dar vieną cigaretę, bet imtis kitų, daug veiksmingesnių metodų. Kava, alkoholis, cigaretės – tai stimuliatoriai, kurie laikinai gal ir sumažins įtampą, tačiau tikrai nepadės atsipalaiduoti.
1. Nereikalaukite iš savęs pernelyg daug, leiskite sau klysti. Labai daug žmonių patiria nervinę įtampą vien dėl to, jog jie iš savęs reikalauja pernelyg daug. Žmogaus galimybės – beribės, tačiau siekiant tų „beribių galimybių“ pasistenkite, jog nereikėtų mokėti nervinio išsekimo kaina ir pašlijusia sveikata. Visada įvertinkite savo jėgas, nedarykite to, kas ne Jūsų jėgoms.
2. Problema apie kurią kalbate su kitais tampa perpus lengvesne. Labai dažnai žmonės yra linkę užsisklęsti savyje ir savo problemas palikti tik sau, manydami, jog „O kam dar kitus žmones turėčiau apkrauti savo rūpesčiais, jų gyvenime, tikriausiai, taip pat nestinga bėdų“. Taip manyti yra klaidinga: žmonės – socialios būtybės, joms būtinas bendravimas ir ne vien tik teigiamoms, bet ir neigiamoms temomis.
Gyvenimas – tai nuolatiniai skrydžiai ir nuopuoliai, išmokime per gyvenimą skrieti be įtampos, būkime atidūs savo kūnui ir jo siunčiamam signalui – skausmui, tuomet būsime daug sveikesni ir laimingesni.