Kasmet daugėja įrodymų, patvirtinančių burnos ir viso kūno sveikatos ryšį. Amerikos odontologų asociacija teigia, kad burnos bakterijos, sukeliančios dantenų ligas, yra susijusios ir su širdies ligomis, arterijų užsikimšimais, insultu. Kiti tyrimai nustatė ryšį tarp burnos infekcijų ir cukrinio diabeto. Be to, mamos, turėjusios burnos sveikatos problemų nėštumo metu, gali pagimdyti mažesnio svorio kūdikius. Netinkamai prižiūrint dantis, galima susirgti dažna dantenų liga – periodontitu. Taigi šįkart plačiau apie periodontito žalą organizmui ir prevencijos priemones.
Prasta burnos sveikata gali signalizuoti kitų ligų buvimą arba atvirkščiai – diagnozuota liga gali atkreipti žmogaus dėmesį į burnos higienos svarbą. Nuo mažens turėtų būti ugdomas suvokimas, kaip svarbu kruopščiai rūpintis dantenomis ir visa burnos higiena. „Nevalomos dantų apnašos bei akmenys ir negydomas dantenų uždegimas gali peraugti į periodontitą.“
Lipni plėvelė, arba kitaip bakterijų apnašos, nuolat formuojasi ant dantų paviršiaus. Jei dantys valomi netaisyklingai, lieka apnašų, kurios kaupiasi tarpdančiuose ir ties dantenų linija. Ilgainiui susikaupusios bakterinės apnašos palenda po dantenomis. Šie dariniai sutrikdo vietinę kraujotaką ir vystosi dantenų uždegimas – gingivitas. Nevalomos dantų apnašos bei akmenys ir negydomas dantenų uždegimas gali peraugti į periodontitą – ligą, kurios metu pažeidžiamos ne tik dantenos, bet ir kaulas su kitomis jį supančiomis struktūromis.
Kaip susergama periodontitu?
Sveikos dantenos yra pablyškusios, rožinės ir stiprios. Dantenų audinys dengia kaulą ir stipriai tvirtinasi aplink dantį tarsi apykaklė. Sergant dantenų uždegimu pasireiškia šie simptomai:
- dantenos parausta,
- patinsta,
- gali imti kraujuoti, valantis dantis šepetėliu ar tarpdančius siūlu.
Netinkamai ar išvis nevalant dantų apnašos kaupiasi tarp dantų ir dantenų esančiose ertmėse. Jose dantų apnašos sukietėja ir tampa dantų akmenimis, prie kurių bakterijos prisikabina dar lengviau. Dėl dantį palaikančio kaulo erozijos, jis praranda vis daugiau atramos. Dantenų uždegimo perėjimas į periodontitą – tai lėtas, dažnai beskausmis ir nepastebimas procesas. Po kurio laiko dantis gali iškristi, nes kaulas jo tiesiog nebelaiko.
Periodontitas dažna burnos liga. Apie 40 % suaugusiųjų kenčia nuo šios ligos dažniausiai to net neįtardami. Kuo greičiau periodontitas bus diagnozuotas, tuo greičiau jį bus galima pagydyti. Periodontitas – sunki liga, tad sergantysis be specialistų pagalbos nepasveiks.
Kaip apsisaugoti nuo periodontito?
Jokių stebuklingų gudrybių norint išvengti periodontito nėra. Reikia rūpintis savo dantimis ir visos burnos higiena. Pirmas žingsnis – tinkamas dantų valymas. Specialistai rekomenduoja valyti dantis du kartus per dieną po 6 min., o kartais, jei jaučiamas poreikis, ir po gausesnio valgymo.
Pasirinkite tinkamą dantų šepetėlį. Itin svarbu išsirinkti tinkamą dantų šepetėlį. Kietų šerelių dantų šepetėlis gali subraižyti dantų emalį, o įbrėžimuose – imti kauptis bakterijos. Taigi rekomenduotina naudoti minkštesnį dantų šepetėlį. Jį derėtų keisti ne kas 3 mėn. (kaip dažnai skelbiama), bet kas mėnesį, nes šepetėlio šereliai pakinta, taip pat ant jo kaupiasi vis daugiau bakterijų.
Naudokite dantų pastą su fluoru. Dantų pasta turėtų būti su fluoru, nes fluoras stiprina dantis. Odontologas ar burnos higienistas patars, kokios fluoro koncentracijos dantų pasta jums tinkamiausia. Išsivalius dantis reikėtų neskalauti burnos vandeniu, nes taip išplaunamas fluoras (nebent negalite pakęsti dantų pastos skonio).
Dantis valykite sukamaisiais judesiais. Dantis valyti reikia taip, kad dantų šepetėlis pasiektų visus dantų paviršius. Venkite dantų brūžinimo – nevalykite iš kairės į dešinę. Toks valymas neefektyvus, o be to, braižomas ir dantų paviršius. Valykite dantis sukamaisiais judesiais.
Nepamirškite naudoti dantų siūlo. Dantų siūlo naudojimas – dar viena svarbi periodontito profilaktikos priemonė. Dantų siūlu pašalinami maisto likučiai ir bakterijos, kurių nesugebėjo pasiekti dantų šepetėlis. Siūlu valyti tarpdančius reikėtų kartą per dieną; geriausia vakare, nes tada bus pašalintos visos per dieną susikaupusios maisto dalelės.
Reguliariai tikrinkitės dantis. Reguliari dantų patikra pas specialistą leis sekti burnos sveikatą ir laiku pastebėti ligos užuomazgas. Odontologas ar burnos higienistas pastebės dantenų uždegimą ankstyvoje stadijoje. Neįsisenėjęs gingivitas yra pagydomas, o periodontitas – ne. Taip pat burnos higienistas gali profesionaliai nuvalyti apnašas ir pašalinti akmenis. Apsilankyti pas odontologą reikėtų kas 6 mėn.
Meskite rūkyti. Mokslininkai teigia, kad rūkymas didina periodontito riziką. Rūkoriams dantų apnašos kaupiasi greičiau nei nerūkantiesiems. Dėl šios priežasties rūkantys žmonės dažniau skundžiasi dantų akmenimis, greičiau nyksta jų dantis sutvirtinančios struktūros. Taip pat rūkančiuosius, susirgusius gingivitu ar periodontitu, sunkiau pagydyti.
Pasirūpinkite sveika mityba. Visavertė mityba taip pat gali padėti išvengti periodontito ir kitų burnos ligų. Odontologai pataria valgyti kuo įvairesnių produktų, iš visų pagrindinių maisto grupių. Svarbu riboti užkandžių kiekį tarp pagrindinių valgymų dienoje, ypač jei užkandžiai turi daug cukraus.
Dažnai neįvertiname dantų ir burnos priežiūros svarbos, kol nepastebime iš dantenų bėgančio kraujo. Net ir kasdien valantis dantis, galima susirgti dantenų uždegimu ar periodontitu. Tad pasirūpinkime savo burnos higiena: naudokime tinkamas dantų priežiūros priemones, sveikai maitinkimės, atsisakykime žalingų įpročių ir reguliariai lankykimės pas odontologą. Sėkmės!
Taip pat skaitykite:
10 patarimų, kaip prižiūrėti dantis namų sąlygomis »
Kaip taisyklingai valyti dantukus? »
Dantų balinimo rūšys ir jų veiksmingumas »
Lithuanian
Viskas lyg ir neblogai, bet išsivalius dantų neskalauti vandeniu – čia jau, manyčiau, labai klaidinanti informacija.