Lietuvoje per metus anksčiau laiko gimsta daugiau nei pusantro tūkstančio naujagimių. Visuomenėje vis dar gyvuojant įsitikinimams, kad tai asocialių ir nerūpestingų šeimų problema, NALST asociacija „Padedu augti“ šiuos mitus bandys paneigti rugsėjo 5 dieną Kaune vyksiančio „Ąžuolyno bėgimo“ metu. Apie tai, ką išgyvena ankščiau laiko kūdikio susilaukę tėvai kalbėjomės su asociacijos vadove Inga Budriene.
Apie ankščiau laiko gimusių vaikų priežiūrą žinote iš karčios patirties, kokia Jūsų istorija?
Prieš keturis metus, 26 nėštumo savaitę pradėjau gimdyti dvynukus. Nors iki gimdymo turėjo dar praeiti 14 savaičių, bet viskas įvyko itin greitai. Dvynukai gimė praėjus 3 valandoms. Tuo metu buvo labai baisu. Mažai žinojau apie gimdymą ankščiau laiko, apie galimybes tokiems vaikams išgyventi. Mažai tada dar buvo kalbama viešumoje apie šią problemą. O ir gydytojai vengė su manimi kalbėti, gąsdinti. Nežinojau ar vaikai užaugs sveiki, nebus negalių ir ar iš vis užaugs. Tiesa, dabar galiu ramiau kalbėti, jie sveiki ir puikiai auga. Ši patirtis ir paskatino su dar keliomis mamomis įkurti organizaciją, kuri paremtų ir padėtų kitiems tėvams.
Baisiausia, kai gydytojai ieško priežasčių, ligų ar dar ko nors, kas galėjo paskatinti priešlaikinį gimdymą, o priežasčių, bent įtikinamų, niekas neranda.O kaip organizacija padeda jiems?
Šiuo metu asociacija turi 15 aktyvių narių, o vienija 1576 žmonės. O organizuojamuose renginiuose susirenka būrys organizacijai nepriklausančių šeimų. Kiekvieną savaitę renkamės ligoninėje, išklausome, pasidaliname savo patirtimi, padedame mamoms dar esančioms su kūdikiais ligoninėje. Jokio gydytojo, psichologo, draugo ar kito žmogaus žodžiai neramina ir nepadeda taip, kaip tokį pat likimą patyrusių, visą pragarą išgyvenusių mamų ir tėvų pasakojimai. Darome viską, kad ir požiūris į šią problemą ir ankščiau laiko pagimdžiusias moteris pasikeistų.
Kaip jaučiasi mama ir tėtis, susilaukę kūdikio ankščiau laiko?
Pirmiausia tėvus ištinka visiškas šokas ir situacijos neigimas. Sunku suprasti kas įvyko. Gimdymas prasideda labai netikėtai, viskas vyksta labai greitai. Net nesinori susivokti ir suprasti kas atsitiko. Baisu ir tai, kad pagimdžius, vaiko negali paimti į rankas. Negali jo paliesti. Jis paguldomas į inkubatorių, naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, prijungiami prie jo įvairūs laideliai. O juo rūpinasi gydytojos, slaugės. Jis tarsi ne tavo būna, atimtas iš tavęs. O tai suvokti itin sunku. Visgi mamai reikia paliesti savo naujagimį, paimti jį ant rankų.
Po kelių dienų prasideda didelis pyktis ir priežasčių ieškojimas. Pyksti ant gyvenimo, sutuoktinio, Dievo, gydytojų, savęs ar ant bet ko kito. Kankina nežinia kas dėl to kalti, kodėl taip atsitiko. Pradedi prisiminti visus savo, artimųjų veiksmus ir ieškai bent menkiausio paaiškinimo. Bet jo dažniausiai nebūna. Baisiausia, kai gydytojai ieško priežasčių, ligų ar dar ko nors, kas galėjo paskatinti priešlaikinį gimdymą, o priežasčių, bent įtikinamų, niekas neranda. Visgi žmogui reikia atsakymų.
Ar žinoma, kas gali sukelti priešlaikinį gimdymą?
Priešlaikinio gimdymo priežastys nurodomos kelios. Tai yra įvairios infekcijos, nėščiųjų ligos, vaisiaus raidos sutrikimai, labai ankstyvas (iki 16 metų) arba vėlyvas (nuo 35 metų) nėštumas, socialiniai bei biologiniai veiksniai (alkoholis, rūkymas, sunkus darbas, kelionės, stresas). Tačiau tai yra tarsi baisi loterija. Vaikai ankščiau laiko gimsta tiek jaunoms, sveikoms, nerūkančioms, negeriančioms alkoholio ir visaip kitaip pavyzdingoms mamoms. Būna, kad vienus vaikus pagimdo sveikus ir laiku, o kitas jau gimsta anksčiau laiko, nors sveikata ar gyvenimo būdas būna nepakitę.