Joninės – viena gražiausių vasaros švenčių Lietuvoje, apipinta mistinėmis istorijomis. Viena jų – paparčio žiedo ieškojimas. Legenda apie papartį skatina žmones būti drąsiais, ryžtingais ir ištvermingais, nes tik pasižymint tokiomis savybėmis galima rasti paparčio žiedą. O jį atradęs žmogus apdovanojamas visažinystės galia. Gražioje legendoje pasakojama apie ypatingas galias, o liaudies medicinoje papartis vertinamas dėl kitų savybių. Žiniomis apie papartį sutiko pasidalinti vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas.
Lietuvoje randama net keliolika paparčio rūšių, kurios labai panašios, tad neįgudusiai akiai jas itin sunku atskirti. Taigi, prieš iškeliaujant rinkti paparčių, pirmiausia reikėtų pasidomėti skirtingomis augalo rūšimis, o atkeliavus į vietą ‒ neskubėti ir būti atidiems. Svarbu nepamiršti, kad kai kurios paparčio rūšys itin nuodingos.
Kelminis papartis
Šios rūšies paparčiai vieni dažniausių Lietuvoje. Kelminis papartis priklauso papartinių šeimai. Jis dar vadinamas skydelpaparčiu ir patinpaparčiu. Šis papartis auga ne tik Europoje, bet ir Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje kelminis papartis aptinkamas įvairių tipų miškuose, krūmynuose, pamiškėse, sausose ir apydrėgnėse vietose.
Svarbiausios kelminį papartį sudarančios cheminės medžiagos:
- florogliucino dariniai (filiksano rūgštis, flavaspidinė rūgštis, aspidinolis, albaspidinas);
- eterinis aliejus;
- flavonoidai;
- riebalinis aliejus;
- rauginės medžiagos;
- kartumynai;
- krakmolas.
Gydomosios kelminio paparčio savybės
Tirštas kelminio paparčio šakniastiebių ekstraktas anksčiau medicinoje buvo vartojamas kirmėlėms varyti. Augalo veikliosios medžiagos ‒ filiksano rūgštis ir filmaronas ‒ organizme skyla ir susidaro medžiagos, paralyžiuojančios kaspinuočių raumenis. Kirmėlės žūva ir iš organizmo pasišalina su išmatomis. Šis būdas kirmėlėms varyti medicinoje nebenaudojamas.
Nuo senų laikų žinota, kad papartis gali padėti kraujuojant dantenoms, todėl kelminio paparčio šakniastiebių nuoviru buvo skalaujamos dantenos. Kelminis papartis taip pat naudojamas norint atsikratyti druskų nuosėdų sukeltų ligų:
- podagros,
- sąnarių reumato,
- artrito.
Tereikia šviežiais paparčio lapais prikimšti čiužinius ir ant jų miegoti. Gulėjimas ant tokių čiužinių mažina skausmą. O šakniastiebių nuoviro vonelės gali pagelbėti, geliant kojoms ir pasireiškiant mėšlungiui.
Kaip rinkti ir paruošti naudojimui kelminį papartį?
Pasak vaistininko-žolininko Mariaus Lasinsko, farmakognostinė paparčio žaliava – šakniastiebiai. Juos reikia kasti rudenį arba anksti pavasarį, prieš išsiskleidžiant lapams. Pirmiausia nuo augalo šakniastiebių nuvalomos žemės, pašalinamos lapų liekanos ir apmirusios augalo dalys, tuomet šakniastiebiai supjaustomi ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėje ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Išdžiovinti šakniastiebiai turi būti tamsiai rudi, silpno kvapo, saldoko, burną sutraukiančio skonio. Džiovinti paparčio šakniastiebiai tinkami vartoti vienus metus.
Stambialapis šakys (šakotasis papartis)
Tai dar viena dažnai Lietuvoje pasitaikanti paparčio rūšis. Šis papartis priklauso denstetijinių šeimai. Farmakognostinė šios rūšies paparčių žaliava – šakniastiebiai ir žolė.
Lithuanian