Nors daugelis žmonių prakaitavimą laiko problema ir visais įmanomais būdais bando to išvengti, „GK klinikos“ gydytoja dermatologė Nadežda Jarušina sako, kad tai visiškai normalus, organizmui reikalingas procesas. Apie tai, kodėl prakaituojame, kaip tai suvaldyti ir kada gali prireikti gydytojų pagalbos, sužinosite perskaitę išsamų interviu.
Prakaituoti labai nemalonu. Kodėl tai vyksta?
Prakaitavimas ‒ tai natūrali organizmo reakcija, skirta reguliuoti vidaus temperatūrai. Ramybėje žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Prakaituojant pašaliname šilumos perteklių ir vėsiname organizmą. Su prakaitu taip pat pasišalina nedidelis kiekis atliekų ‒ amoniakas ir karbamidas. Natūraliai prakaitas yra atsakas į šilumą, intensyvų fizinį krūvį ar emocinį stresą.
Ar gausus prakaitavimas gali būti laikomas liga arba įspėti apie kitas sveikatos problemas?
Hiperhidrozė (padidėjęs prakaitavimas) gali ištikti bet kurį iš mūsų bet kuriuo gyvenimo momentu. Tai gali pasireikšti įvairiose kūno vietose, bet dažniausiai gausiai prakaituoja pažastys, kojų padai, sprandas, kaklas ar kakta. Skiriama dviejų rūšių hiperhidrozė: pirminė ir antrinė. Pirminės hiperhidrozės priežastis – pernelyg didelis simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Antrinė hiperhidrozė atsiranda dėl tokių priežasčių kaip:
- endokrininės ir infekcinės ligos,
- menopauzė,
- stresas,
- vaistų vartojimas,
- dieta ir t. t.
Pasireiškus antrinei hiperhidrozei būtina ieškoti prakaitavimą sukeliančios priežasties ir gydyti ligą.
Ar visi žmonės prakaituoja vienodai? Nuo ko tai priklauso?
Prakaitavimas yra svarbi organizmo funkcija, kuri kiekvieno žmogaus organizme veikia skirtingai. Prakaitavimo gausumas tiesiogiai priklauso nuo prakaito liaukų kiekio. Nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, tačiau vyrų liaukos gerokai aktyvesnės. Tam tikri veiksniai (pavyzdžiui, paveldimumas, stresas, ligos, menopauzė, aštrus maistas, alkoholis, vaistai, oro sąlygos ir kt.) taip pat gali paveikti dažną ir gausų žmogaus prakaitavimą. Kartais šie veiksniai gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą (hiperhidrozę) arba atvirkščiai – prakaitavimo nebuvimą (anhidrozę).
Žmonės gėdijasi ne tik nuo prakaito sušlapusio drabužio, bet ir stipraus kvapo. Kodėl prakaitas turi kvapą? Nuo ko priklauso jo stiprumas?
Prakaitas pats savaime neturi kvapo. Kai jis pasiekia odos paviršių, ima sąveikauti su ant kūno esančiomis bakterijomis, kurios gali sukelti nemalonų kvapą. Pasikeitęs prakaito kvapas (pavyzdžiui, vaisių, amoniako ir pan.) gali signalizuoti apie pakitusią sveikatos būklę, todėl būtina pasirodyti gydytojui.
Dauguma žmonių naudoja kokias nors priemones nuo prakaitavimo. Vieni renkasi dezodorantus, kurie naikina bakterijas, kiti – antiperspirantus, stabdančius prakaitavimą. Tad kokias priemones reikėtų rinktis ir kuo jos skiriasi?
Dezodorantai nėra skirti apsaugai nuo prakaitavimo. Jie tiesiog naikina nepageidaujamą kvapą. Jų sudedamosios dalys sustabdo bakterijų augimą, kuris sukelia nemalonų kvapą. Tačiau dezodorantai nereguliuoja išskiriamo prakaito kiekio. Dažniausiai jie būna pieštukiniai, rutuliniai ar aerozolio pavidalo, todėl kiekvienas žmogus gali išsirinkti sau tinkamą formą.
Antiperspirantai, kurių sudėtyje yra aliuminio chlorido ar chlorohidrato, veiksmingiausiai mažina prakaitavimą ir naikina nemalonų kvapą, nes šios medžiagos užkemša prakaito liaukas, slopina prakaitavimą ir lėtina bakterijų vystymąsi. Antiperspirantą rekomenduotina naudoti vakare ant švarios, sveikos odos.
Be dezodorantų, kokias dar priemones galima naudoti prakaitavimui mažinti?
Prakaitavimą mažina tinkamų drabužių pasirinkimas. Reikėtų vengti sintetinių drabužių, per daug šiltai rengtis. Patartina valgyti mažiau aštrių produktų, riebaus maisto, saikingai vartoti alkoholį, gerti mažiau kavos ir kofeino turinčių gėrimų. Taip pat svarbi kasdieninė higiena, maudymasis, reikia naudoti dezodorantus, antiperspirantus. Gausiai prakaituojant galima išbandyti ir botulino toksino A tipo injekcijas, vaistus ar chirurginį gydymą.
Lithuanian