Tai dažniausia naujagimių mirtingumo ir sergamumo priežastis (siekia net 75 – 80%) gimdymo ir ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu. Priešlaikinis gimdymas – tai gimdymas, vykstantis nuo 22 nėštumo savaitės iki 37 savaitės pabaigos, kai naujagimio svoris būna 500 g ir daugiau. Priešlaikinis gimdymas pasitaiko sąlyginai dažnai – Lietuvoje net 5 – 6% nėščiųjų, tačiau Europoje (6 – 8%) ir JAV (10 – 12%) tai dar dažniau sutinkamas reiškinys.
Kokios priešlaikinio gimdymo priežastys?
Negalima išskirti vienos priešlaikinio gimdymo priežasties. Yra nustatytos kelios rizikos veiksnių grupės, kurios didina priešlaikinio gimdymo tikimybę:
- Pirmajai rizikos veiksnių grupei priskiriamos motinos ligos. Riziką per ankstyvam gimdymui gali padidinti lytinių organų ar šlapimo takų infekcijos, taip pat bendrosios infekcijos (pavyzdžiui, gripas, raudoniukė, citomegalija ar kt.). Reikšmingos yra ir motinos lytinių takų anomalijos bei gimdos kaklelio nepakankamumas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į sunkesnes lėtines ligas – cukrinį diabetą, inkstų bei širdies ligas. Priešlaikiniam gimdymui gali būti reikšmingas ir kraujo grupių Rh konfliktas (kai motina būna Rh(-), o vaisius Rh (+)).
- Nėštumo patologija – tai antroji rizikos veiksnių grupė. Esant per mažai arba per daug vaisiaus vandenų, esant daugiavaikiam nėštumui, priešlaikiniam vaisiaus dangalų plyšimui ar netinkamai placentos padėčiai gimdoje tikėtinas priešlaikinis gimdymas. Taip pat sunki hipertenzija ar mažakraujystė yra svarbūs rizikos veiksniai.
- Vaisiaus patologija gali lemti gimdymą anksčiau nustatytos datos. Vaisiaus rizikos veiksniai yra vystymosi ydos, sulėtėjęs vaisiaus augimas, taip pat ir žuvęs vaisius.
- Svarbūs ir socialiniai bei biologiniai veiksniai. Pavyzdžiui, labai jaunas (iki 18 m.) arba vyresnis (virš 35 m.) nėščios moters amžius gali lemti priešlaikinį gimdymą, taip pat rizika padidėja su gimdymų skaičiumi (ypač jei gimdoma 4 ar daugiau kartų). Netgi tokie veiksniai kaip nevisavertė mityba, nepalankios darbo sąlygos ar nepageidaujamas nėštumas yra reikšmingi rizikos faktoriai.
Priešlaikinio gimdymo simptomai
„Nėščioji jaučia maudimą ar skausmą apatinėje pilvo dalyje ir strėnose, taip pat ji jaučia sustiprėjusius gimdos susitraukimus...“ Svarbu laiku atpažinti priešlaikinio gimdymo simptomus. Nėščioji jaučia maudimą ar skausmą apatinėje pilvo dalyje ir strėnose, taip pat ji jaučia sustiprėjusius gimdos susitraukimus, o iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Pastebėjus ir nustačius priešlaikinio gimdymo ženklus labai svarbu įvertinti bendrąją nėščiosios ir vaisiaus būklę bei jos sunkumą, imtis tinkamų veiksmų.
Pasireiškus priešlaikinio gimdymo požymiams, jei tik įmanoma, stengiamasi nuslopinti priešlaikinę gimdymo veiklą ir pratęsti nėštumą, kad vaisiaus organai labiau subręstų ir jis būtų geriau pasiruošęs gyvenimui be motinos organizmo. Nėštumo tęsti negalima, jei vaisius yra žuvęs, yra nustatyti vaisiaus apsigimimai, dėl kurių vaisius neišgyvens, yra labai ryškus vaisiaus augimo sulėtėjimas, nustatyta vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas audiniuose), sunki preeklampsinė ar eklampsinė būklė, sunkios motinos ligos, taip pat smarkus kraujavimas, kai placenta atšoka ar būna netinkamoje padėtyje, infekcija, progresuojantis gimdymas.
Įvertinus moters ir vaisiaus būklę ir nenustačius rimtų sutrikimų yra stengiamasi toliau palaikyti nėštumą. Moteriai yra skiriamas lovos režimas, raminamieji vaistai, gimdos susitraukimai slopinami vaistais (tokolitikais). Gimdos susitraukimų slopinimui gali būti naudojami įvairių grupių preparatai: beta adrenomimetikai, prostaglandinų inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai, oksitocino receptorių antagonistai.
Neišnešiotas naujagimis – kokios grėsmės?
Gimę anksčiau laiko naujagimiai yra neišnešioti ir turi tam tikrus požymius, nebūdingus po 37 nėštumo savaitės gimusiems vaikams:
- Naujagimiai yra maži, turi neproporcingai didelę galvą;
- Jų poodinis riebalų sluoksnis yra nepilnai susiformavęs, todėl neišnešioti naujagimiai yra „aštresnių“ bruožų;
- Jų oda plona, permatoma, trapi;
- Kūnas padengtas švelniais plaukeliais, vadinamais lanugo;
- Temperatūros reguliavimo mechanizmai dar nepilnai susiformavę, todėl tokiems naujagimiams gali greitai išsivystyti hipotermija (sumažėjusi kūno temparatūra);
- Tokių kūdikių kvėpavimas dažnai būna apsunkintas dėl plaučių nebrandumo, kvėpuojant įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai;
- Neišsivystę čiulpimo ir rijimo refleksai, todėl atsiranda sunkumų maitinant naujagimį. Kartais tenka kurį laiką naujagimį maitinti per zondą, įvestą į skarandį, o tik vėliau pereiti prie natūralaus maitinimo. Taip pat ir virškinimo trakto nebrandumas gali lemti virškinimo problemas.
Neišnešiotiems naujagimiams gresia ir įvairios sveikatos problemos, nes organai ir jų sistemos dar nebrandžios, nepakankamai prisitaikiusios išgyventi be motinos organizmo. Dažniausiai pasitaiko kvėpavimo problemos, taip pat širdies veiklos ir nervų sistemos sutrikimai, pastovios temperatūros palaikymo sutrikimai, medžiagų apykaitos ir imuninės sitemos nebrandumas. Modernioms technologijoms dideliais žingsniais žengiant į priekį, šiandien yra įmanoma padėti išgyventi net ir giliai neišnešiotiems naujagimiams.
Lithuanian