Venų varikozė, kaip dažnai klaidingai manoma, nėra tik estetinė vyresnių žmonių bėda. Tai rimtas ir sveikatą galintis sutrikdyti kraujotakos sutrikimas, kuris kartais diagnozuojamas net paaugliams ar labai jauniems asmenims. Ką apie venų varikozę reikėtų žinoti kiekvienam iš mūsų? Pristatome penkis klausimus apie venų varikozę – kokio amžiaus ir kurios lyties asmens liga serga dažniau? Kas vyksta venų varikozės metu ir kokie įpročiai tik dar labiau paskatina jos progresavimą?
Ar venų varikozė – tik vyresnių žmonių liga?
Tikrai ne. Lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas gali būti diagnozuojamas bet kokiame amžiuje. Venų varikozė gali išsivystyti ir paauglystėje, ypač jei asmuo turi didelę paveldimumo riziką arba jis užsiima kokia nors veikla, kuri didina venų traumų tikimybę (svorių kilnojimas, futbolas, baletas, aktyvi aerobika ir t.t.).
Vienas sunkiausių ir jau gerokai pažengusios ligos požymių yra trofinių opų atsivėrimas. Jų gali atsirasti ir visai jauniems asmenims. Tiesa, taip nutinka retai, tačiau teigti, kad venų varikozė yra tik vyresnių žmonių liga – mažų mažiausiai klaidinga.
Ar moterys venų varikoze serga dažniau?
Taip, iš tiesų, tačiau santykis tarp moteriškosios ir vyriškosios lyties pacientų paskutiniu metu keičiasi. Moteriška lytis priskiriama prie ligos rizikos faktorių. Jaunos moterys su venų varikoze pirmą kartą dažnai susiduria per nėštumą ir po jo, nes būtent šiuo gyvenimu laikotarpiu ne tik pasikeičia hormonų koncentracijos organizme, bet venoms tenka papildomas krūvis. Nėštumo metu dėl ne tik plečiasi venų sienelės, bet ir didėja moters kraujo tūris, venas pradeda spausti vis labiau augantis vaisius, didėja moters svoris ir t.t. Po gimdymo venos iš dalies gali grįžti į savo pirminę būseną, tačiau dažniausiai jos jau nebebūna tokios pačios, kaip ir prieš nėštumą. Kuo didesnis gimdymų skaičius, tuo venos gali būti labiau pažeidžiamos.
Vis dėlto labai daug priklauso ir nuo individualių moters savybių, paveldimumo, svorio per nėštumą prieaugio, moters rūpinimosi savimi – kartais ir penkis vaikus pagimdžiusios moters kojos atrodo geriau, nei vaikų visai neturinčios moters. Kitas įdomus faktas – vyrai taip pat serga venų varikoze, tačiau manoma, kad jie anksčiau vengė kreiptis į specialistus. Jei anksčiau surinkta statistika rodydavo, kad moterys venų varikoze serga 2-3-4 kartus dažniau nei vyrai, tai šiandien manoma, kad moterys su šia liga susiduria maždaug pusantro karto dažniau (pavyzdžiui, dešimtį venų ligomis sergančių pacientų sudaro šešios moterys ir keturi vyrai).
Ir vis dėlto – ar venų varikozė dažniau diagnozuojama vyresniame amžiuje?
Taip, jos dažnis auga su amžiumi. Nors prieš tai teigėme, kad venų varikozė gali išsivystyti įvairiose amžiaus grupėse, jos dažnis ypatingai didelis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Natūraliai senstant organizmui silpnėja vožtuvėlių funkcija, mažėja venų sienelių elastingumas ir t.t. Venos vis labiau plečiasi, o joms plečiantis pažeidžiama vis daugiau iki tol buvusių sveikų venų vožtuvėlių.
Bėgant laikui pradeda ryškėti poodinis venų tinklas, venos vis labiau storėja, pradeda formuotis poodiniai mazgai. Labai svarbūs venų varikozės simptomai yra pasikartojantis kojų skausmas, tinimas, nuovargis, dilgčiojimas, sunkumas. Šie varginantys simptomai linkę sunkėti, tad pasitikrinti geriausia nieko nelaukus ir jau pajutus pirmuosius lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo simptomus. Lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas gali būti diagnozuojamas bet kokiame amžiuje. Venų varikozė gali išsivystyti ir paauglystėje, ypač jei asmuo turi didelę paveldimumo riziką arba jis užsiima kokia nors veikla, kuri didina venų traumų tikimybę (svorių kilnojimas, futbolas, baletas, aktyvi aerobika ir t.t.).
Kas vyksta venų varikozės metu?
Venų varikozė – lėtinė liga, todėl ji nuolat progresuoja ir jos metu vystosi negrįžtami procesai. Dažniausia šios venų ligos priežastis – įgimti venų vožtuvų defektai ir venų sienelių silpnumas, vis dėlto labai daug nulemia ir gyvenimo būdas, darbo pobūdis, propaguojami žalingi įpročiai ir t.t.
Idealiu variantu veninis kraujas teka tik viena kryptimi – link širdies. Kadangi kraujui reikia įveikti nelengvą kelią ir pasipriešinimo jėgą, be to, veninio kraujo (priešingai nei arterinio) širdis neišstumia, reikia tam tikrų sąlygų, kad kraujas galėtų sėkmingai grįžti į širdį. Varinėti veninį kraują padeda taip vadinama „kraujo pompa“ – blauzdos raumenys, o tekėjimą tik viena kryptimi užtikrina per visą venų ilgį išsidėstę vožtuvėliai. Kai dalis vožtuvėlių negali atlikti pilnavertės savo funkcijos, dalis kraujo teka priešinga kryptimi (grįžta atgal), formuojasi kraujo sąstovis, plečiasi venos, pradeda skaudėti ir mausti kojas. Taip pat pradeda trikti normali audinių mityba, atsiranda odos pigmentacijos pasikeitimų ir auga trofinių opų išsivystymo tikimybė. Tinkamai parinktas gydymas padeda pažaboti venų ligas, tačiau visiškai jos išgydyti šiandien dar neįmanoma.
Kokie įpročiai dar labiau paskatina venų ligų progresavimą?
Nors labai daug nulemia paveldimumas, gyvenimo būdo įtakos venų ligoms taip pat nereikėtų atmesti. Dažniau ir intensyviau venos plečiasi sėdimą arba stovimą darbą dirbantiems asmenims, pavyzdžiui, kirpėjams, pardavėjams, biuro darbuotojams, tolimųjų reisų vairuotojas ir t.t. Žinoma, kad venų ligos progresuoja greičiau, kai judama per mažai, arba, priešingai, kai sportinis krūvis labai didelis arba propaguojamos tam tikros sporto šakos (svorių kilnojimas, sunkioji atletika, ilgų distancijų nuvažiavimas dviračiu ir t.t.). Pastebėta, kad kojų venų kraujotakai ypatingai kenkia per ankšti ir nepatogūs drabužiai, nesaikingas aukštakulnių dėvėjimas, netaisyklingas sėdėjimas, kai kojos užmetamos viena ant kitos ar netgi suvejamos virvele. Jei norite ilgiau išsaugoti kojų grožį ir sveikatą, tuomet venkite šių įpročių, o sportą rinkitės labai atsakingai.
Greita ir efektyvi pagalba sunkios bei pavargusioms kojoms
Kojų lengvumą susigrąžinti padės Lioton gelis. Jis vartojamas mazginio venų išsiplėtimo ir jo sukeliamų komplikacijų (kraujo krešulių susidarymo pažeistose venose esant jų sienelių uždegimui arba be jo, uždegimo šalia venų esančiuose audiniuose bei opų, susidariusių odoje virš išsiplėtusių venų) gydymui. Gelis tepamas ant odos pažeistoje vietoje ir švelniai įtrinamas 1-3 kartus per parą. Iš tūbelės patartina išspausti 3-10 cm gelio. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
|
Ar žinojote, kad apytikris visų žmogaus kraujagyslių ilgis – beveik 100 tūkstančių kilometrų? O ar žinojote, kad iš kojų venose esančiam kraujui tenka ilgiausias ir sunkiausias kelias, kad jis grįžtų į širdį? Galima pajuokauti, kad kojos pirštuose yra tolimiausi kraujagyslių taškai, be to, veniniam kraujui reikia įveikti nemenką sunkio jėgų pasipriešinimą. Taigi vertėtų visuomet stengtis, kad kraujotaka kojose nesulėtėtų, kitaip gali išsivystyti lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas. Pateikiame net 15 patarimų, kurie padės pasirūpinti savo kojų kraujotaka. Plačiau: 15 patarimų, padėsiančių pagerinti Jūsų kojų kraujotaką (1 dalis) |
Lithuanian