2014 m. spalio 14 d. Lietuvoje minimas reikšmingas įvykis medicinos istorijoje – lygiai prieš penkiasdešimt metų buvo sėkmingai atlikta pirmoji širdies operacija su dirbtine kraujotaka. Ši operacija buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Praėjus pusei amžiaus nuo istorinio įvykio Vilniaus universiteto ligoninės širdies chirurgijos centre kasmet atliekama apie tūkstantį sudėtingiausių operacijų suaugusiesiems ir vaikams.
„Per penkiasdešimt metų Širdies chirurgijos centre buvo atliktos 41 297 širdies operacijos naujagimiams ir suaugusiesiems...“ Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) generalinio direktoriaus prof. akad. Kęstučio Strupo, po 1964 m. spalio 14 d. Lietuvoje širdies chirurgija ėmė stipriai progresuoti. Būtent tokios operacijos paskatino naujos medicinos specialybės – širdies chirurgijos – atsiradimą.
Šiame centre dabar atliekamos ne tik širdies ydų operacijos, bet ir širdies transplantacijos. Prieš du metus 3 mėn. kūdikiui buvo sėkmingai persodinta širdis. Per penkiasdešimt metų Širdies chirurgijos centre buvo atliktos 41 297 širdies operacijos naujagimiams ir suaugusiesiems iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano. 50 % operuojamų pacientų yra jaunesni nei 1 m. Svarbu paminėti, kad VUL SK Širdies chirurgijos centras yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos sudėtingų įgimtų širdies ydų operacijos.
Visame pasaulyje jaučiamas širdies donorų trūkumas
Puikiais medikais, operacijų gausumu ir sėkmingumu besididžiuojantis Širdies chirurgijos centras kaip aktualiausią ir opiausią problemą įvardija donorų trūkumą. Ši problema kyla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dar didesnė retenybė yra donoras kūdikis. Tokie atvejai, kai naujos širdies prireikia kūdikiui, – patys sudėtingiausi, nes donoras turi būti vaikas, o jo transplantuojama širdis turi atitikti laukiančiojo duomenis (ūgį ir svorį). Suaugusio žmogaus donoriniai organai vaikui transplantuojami būti negali. Kūdikiams sulaukti donorinių organų ypač sunku. Šiemet Lietuvoje buvo tik vienas donoras kūdikis, bet jo tėvai nesutiko organų paaukoti transplantacijai.
Širdies laukiančios 9 mėn. mergaitės Estrėjos istorija
Šiuo metu Santariškių klinikose guli 9 mėn. mergaitė Estrėja. Jai buvo vos 3 mėn., kai tėvai sužinojo apie dukrelę alinančią ligą. Jau pusę metų Estrėja gyvena su dviem širdimis, laukdama trečiosios – naujosios. Pirmoji yra jos nuosava, antroji – dirbtinė, kurią medikai vadina „Berlyno širdimi“. Tai toks aparatas, kuris palaiko mechaniškai palaiko kraujotakos sistemą. Nors toks gydymo būdas gali sukelti daug komplikacijų, tačiau kuo ilgiau šis aparatas veiks, tuo didesnė tikimybė sulaukti donoro.
Širdis jau buvo atsiradusi Italijoje, tačiau jos nebuvo įmanoma pristatyti laiku. Taigi vienintelę buvusią galimybę sugriovė logistikos problema. Širdį reikia transplantuoti greičiau nei per 5 val. Į šį laiką įeina:
- organo paėmimas iš donoro,
- pervežimas,
- ligonio paruošimas operacijai,
- pati transplantacija.
Užsienio šalys donorinį organą kitai užsienio šaliai dovanoja tiktai tada, kai recipiento nėra savoje šalyje. Iš artimiausių šalių atsigabenti organą – greita ir saugu. Didžiausia bėda visgi išlieka donorų trūkumas. Šiemet Lietuvoje atlikta jau dešimt širdies transplantacijų, tačiau vaikų tame sąraše nėra. 9 mėn. Estrėja – viena iš trijų vaikų, kuriems širdies transplantaciją reikėtų atlikti kuo skubiau. Bet realybė tokia, kad ne visi Lietuvos ar kitų šalių tėvai pritaria savo vaikų organų donorystės idėjai.
Operacija iš arti. Žurnalistės Juditos įspūdžiai
Žurnalistams Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje buvo suteikta galimybė patekti į operacinę ir stebėti operacijos eigą. Iš karto buvo kelis kartus pakartota, kad būti operacinėje bus galima tik 15 min. Eiti turėsime ne visi kartu, laikytis saugaus atstumo, netriukšmauti bei neblaškyti medikų dėmesio. Tik įėjus į persirengimo kambarį, buvo paduota apranga, kepurės ir kaukės, batų apmovai. Operacinės administratorė paaiškino, kuri kaukės pusė turi būti išorėje ir kaip taisyklingai dezinfekuoti rankas.
Paskui patekome į didelę patalpą su keliomis operacinėmis, kurių stiklinės durys atsidaro automatiškai. Pro stiklą galima stebėti operacijos eigą. Tuo metu vyko kelios operacijos. Pirmąją stebėjau pro stiklą, nes ji jau buvo baigiama. Antroji taip pat ėjo į pabaigą, bet buvo pasiūlyta užeiti, nes chirurgai atlikinėjo paskutinius žingsnius. Tik įėjus į operacinę pasitiko aitrus vaistų kvapas, lengvai apsisuko galva. Ant stalo gulėjo moteris. Aplink daug visokiausių aparatų, kompiuterių, laidų ir garsų, kaip iš filmų apie medikus.
Pasislinkau tolėliau, patyrinėjau informaciją kompiuteryje – vien skaičiai ir diagramos. Atsistojusi už chirurgo nugaros galėjau aiškiai stebėti, kaip užsiuvama krūtinės ląsta. Gydytojas klausė, koks pulsas, koks pacientės svoris, ar duomenys neperžengia normos ribų. Aiškiai mačiau, kaip adata su siūlu perveria mėsą ir odą, bet tuo metu, o ir vėliau, negalėjau suvokti, kad tai – kasdienis chirurgų darbas.
Galiausiai ėjome į trečiąją operacinę, kur operacijai buvo ruošiamas vyras. Medicinos seselės paaiškino, kad operacijai naudojama vena iš kojos, štai kodėl keli medikai ilgai stoviniavo prie dešinės paciento kojos. Pasibaigus nustatytam laikui iš operacinės buvome gražiai išprašyti. Aprangą, kepurę, kaukę ir batų apmovus išmetėme, vėl dezinfekavome rankas. Dar ilgai prieš akis stovėjo matyti vaizdai. Kitos žurnalistės juokavo, kad bent šią dieną pasistengs gyventi sveikai.
Taip pat skaitykite:
Ką vertėtų žinoti apie tachikardiją? »
Chirurgija – ne tik skalpeliu grįsta procedūra »
Vaistažolės, stiprinančios širdies veiklą »
Lithuanian