Mada bėgioti drebina Lietuvos didmiesčius. Vos ne kiekvieną ateinančios vasaros savaitgalį Lietuvoje rasite miestą, kuriame galima dalyvauti pusmaratonio ar maratono varžybose. Didžiulė euforija pasiekus finišą užpildys bėgikų širdis, dar daugiau jų artimųjų ir giminių bus užkrėsti šiuo, atrodytų, paprastu ir efektyviu sportu. Bet vis dėlto… ar bėgiojimas tikrai toks paprastas ir saugus?
„... vien Vokietijoje rengiami 245 maratonai per metus. Lietuvoje per 2015 m. iš viso bus surengta virš 80 trumpesnių ar ilgesnių maratonų!“ Feidipidas ‒ tai 530‒490 m. pr. m .e. gyvenęs legendinis graikų pasiuntinys, kuris nubėgo 40 mylių iš Maratono į Atėnus, kad praneštų atėniečiams žinią apie pergalę prieš persus. Tačiau vos tik paskelbęs naujieną krito ant žemės ir mirė. Ši legenda ‒ tai tarsi įspėjimas, kad į bėgimą reikia žiūrėti rimtai. Vis dėlto šiuolaikiniams bėgikams tai nė motais. Dažnas net ir nepatyręs bėgikas vis dar renkasi itin ilgas distancijas.
Maratonai visame pasaulyje labai populiarūs. Pavyzdžiui, vien Vokietijoje rengiami 245 maratonai per metus. Lietuvoje per 2015 m. iš viso bus surengta virš 80 trumpesnių ar ilgesnių maratonų! Bėgimas uždega, bėgimas plinta. Tas, kuris pasiekia finišą maratone, laikomas „kietu“ ir galingu. Vis dėlto viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas, kuris mano, kad maratonas pagydys sveikatą, gali apsigauti. Daugelis gydytojų sutinka: maratonas yra ekstremali našta kūnui, kuri kenkia, bet ne padeda. Ir tam tikrais atvejais gali kelti rimtą pavojų žmogaus sveikatai.
Maratono paradoksas ‒ kas tai?
„Mūsų duomenimis, maratono bėgikų mirtingumas yra 1 iš 110 000 bėgikų“, ‒ teigia Berlyno maratono medicinos skyriaus vadovas Larsas Brechtelas. Vadinasi, kas trejus metus Berlyno maratone, kuriame dalyvauja virš 40 000 bėgikų, miršta vienas bėgikas. Taigi kyla natūralus klausimas, kodėl bėgimas yra sveikata?
Reikėtų suvokti maratono paradoksą, kuris yra labai svarbus ruošiantis įveikti ilgą distanciją. Šio paradokso esmė, kad ne maratonas yra tikroji sveikatinimo priemonė (nes iš tiesų tai yra kančia kūnui), bet būtent pasiruošimas jam.
Maratono metu, didėjant fizinio aktyvumo išbandymui, kūne įsijungia gynybinės reakcijos. Pats maratonas silpnina imuninę sistemą, todėl po patirto milžiniško streso sportininko kūne aptinkami uždegiminių ligų pėdsakai. Tai natūralus nusilpusio kūno atsakas, kuris išprovokuoja atsakomąją gydomąją reakciją, o ši neleidžia kūnui užsikrėsti infekcijomis.
„Bičių duonelėje rasite visą vitaminų kompleksą. 10 bičių duonelės granulių per dieną prilygsta sintetinei multivitaminų tabletei.“ Daugiau patarimų ir sumuštinio su česnaku receptą rasite čia: |
Dvejopas maratono poveikis sveikatai
Pasiruošimo maratonui metu kaulai, raiščiai, sąnariai ir raumenys yra stiprinami pastovių treniruočių, tačiau beveik kiekvienas maratono bėgikas po varžybų skundžiasi:
- kelio skausmais,
- skaudančiomis blauzdomis,
- Achilo sausgyslių problemomis,
- mėšlungiu.
Tai nekelia nuostabos, nes kiekvieno bėgimo metu apkrovos, tenkančios kiekvienam bėgiko keliui, gali siekti iki 5 000 tonų! O ar ta apkrova nežaloja kelių? Atliekant tyrimus judesio analizės laboratorijoje „4active“ matome, kad maždaug 70‒80 % bėgikų neturi tinkamai išvystytų kojų raumenų, kurie leistų saugiai nubėgti maratono distanciją.
Dar didesnė bėgikų dalis atskuba į tyrimo laboratoriją jau varginami kūno skausmų, pasireiškiančių čiurnų, kelių, stuburo, dubens ar kitose srityse. Detaliai nufilmavus ir ištyrus sritį nuo bėgiko čiurnos iki stuburo viršaus, matome silpnų ir stiprių raumenų darbą.