Bijote kalbėti viešai? Tiesiog liaukitės kovoti su savo kūnu

Visiems mums pažįstama situacija, kai turime kalbėti viešai, bet kūną sukausto baimė: svarbiame susirinkime, darbo pokalbyje, skaitant įmonei skirtą pranešimą, sakant tostą per jums svarbaus asmens jubiliejų ir t. t. Imame jausti, kad kiekvieną kartą širdis pradeda plakti vis greičiau, balsas virpa, o kojos dreba it epušės lapai vėjyje. Kaip to išvengti? 

Pasak viešojo kalbėjimo klausimais konsultuojančio sprendimų trenerio Remigijaus Gineičio, „Baimė kalbėti viešai daugumai Vakarų pasaulio žmonių užima antrąją vietą po mirties baimės“, taigi viešas kalbėjimas – nemenkas iššūkis kiekvienam. 

R. Gineitis tarptautinio lyderystės ir viešojo kalbėjimo klube Toastmasters pasiekė ALB (angl. Advanced Leader Bronze – liet. Pažengęs bronzinio lygmens lyderis) ir ACB (angl. Advanced Communicator Bronze – liet. Pažengęs bronzinio lygmens kalbėtojas) lygius. Viešojo kalbėjimo specialisto paprašėme pasidalinti patirtimi ir esminiais baimės įveikimo būdais su „MedGuru.lt“ skaitytojais. 

Baimės kalbėti viešai priežastys 

R. Gineitis tvirtina, kad su kalbėjimo baime nereikia kovoti, nes ji yra tarsi tam tikras ženklas, kuris mums kažką praneša. Mūsų kūnas prieš mums pradedant kalbėti duoda pasąmoninę komandą parengti daugiau energijos, kad galėtumėme kalbėti garsiau, plačiau gestikuliuoti, išsitiesti ir judėti visu ūgiu. Norėdamas prisitaikyti prie šio iššūkio, kūnas stengiasi didinti kraujo spaudimą, pulsą, kvėpavimo gylį, ruošia nervų sistemą energingesnei veiklai. Dauguma iš mūsų šias natūralias,  labai naudingas ir net būtinas kūno reakcijas supainiojame su jauduliu ar baime. Baimė kalbėti viešai gimsta mūsų galvoje dėl klaidingai suformuotos reakcijos. 

Kaip galime padėti savo kūnui? 

Stebėdami savo kūno reakcijas naudinga atlikti tam tikrus veiksmus. 

• Pirmas patarimas. Suvokite, kad nepadidinus kūno tonuso viešai kalbėti būtų labai sunku. Džiugiai priimkite šią draugišką mūsų kūno pagalbą, kaip savotišką išsigelbėjimą. Kai suprantame, kad kūnas teisingai atlieka savo darbą, galime susitelkti ties savo mintimis.
• Antras patarimas. Pozityviai pagalvokite apie savo auditoriją. Įsivaizduokite ją išklausančią ir džiaugsmingai priimančią jūsų kalbą. Vizualizuokite, kaip ji įdėmiai klausosi kiekvieno jūsų žodžio, kaip jums ploja. Tą mintį galėtumėte sustiprinti savo suvokimu, kad auditorija atėjo pasiklausyti būtent jūsų, taigi pranešama tema jiems tikrai aktuali ir įdomi. Nusiteikite pozityviai savo auditorijos atžvilgiu, džiaukitės, mėgaukitės savimi ir savo auditorija.
• Trečias patarimas. Jei turite galimybę, padėkite savo kūnui išlaikyti įtampą gilaus kvėpavimo pratimais. Taip pat tiktų energinga mankšta. Žinoma, tam reikėtų privačios erdvės. 

Efektyvus pratimas – „kvėpavimas kvadratu“ 

Vienas geriausių „nematomų pratimų“, pasak Remigijaus Gineičio, būtų „kvėpavimas kvadratu“, kurį naudoja daugybė profesionalių kalbėtojų visame pasaulyje. Pratimo esmė tokia: ritmingai skaičiuodami nuo vieno iki keturių įkvėpkite, skaičiuodami nuo penkių iki aštuonių sulaikykite kvėpavimą, skaičiuodami iš naujo nuo vieno iki keturių iškvėpkite, o nuo penkių iki aštuonių – vėl sulaikykite kvėpavimą. 

Šis pratimas būtų daug efektyvesnis, jei jį derintumėte su diafragminiu kvėpavimu: įkvepiate – pilvą išpučiate (4 s), pauzė (4 s), iškvepiate – pilvą įtraukiate (4–10 s). Kartokite ciklą apie penkias minutes ir patys nustebsite, kaip lengvai pasakysite viešą kalbą arba sėkmingai pradėsite svarbų pokalbį. 

Sėkmės reiškiant savo nuomonę, bičiuliai. Būkime drąsūs! 

© Nuotrauka iš asmeninio archyvo.