Virškinimo fermentų turinčių vaistų ir maisto papildų pardavimai ypatingai išauga per šventinį laikotarpį. Tačiau daugelio virškinimo sutrikimų mes galime tiesiog išvengti. Ką reikėtų žinoti apie virškinimo funkciją ir kokiu atveju tikrai prireiks virškinimo fermentų?
Kuo ypatingas virškinimo procesas?
Retas iš mūsų susimąsto, kad virškinimas – labai sudėtingas procesas. Būtent jo metu organizmas geba iš mūsų suvalgomo maisto įsisavinti maistines medžiagas (baltymus – kaip aminorūgštis, angliavandenius – kaip cukrus, riebalus – kaip riebalų rūgštis ir cholesterolį), vitaminus, mineralus, kitas biologiškai aktyvias medžiagas (pavyzdžiui, flavonoidus). Šiam sudėtingam procesui būtini baltyminiai katalizatoriai – virškinimo fermentai. Jie tūkstančius kartų pagreitina virškinimo metu vykstančias biochemines reakcijas. Paprastai tariant, be virškinimo fermentų tokie procesai sulėtėtų taip, kad gyvas organizmas tiesiog nebegalėtų funkcionuoti.
Kokie pagrindiniai fermentai veikia virškinimo metu?
Mūsų organizme veikia daugiau nei 20 rūšių fermentų. Vis dėlto pagrindinių yra keletas – tai lipazė, proteazė ir amilazė. Lipazė į smulkesnes ir lengviau įsisavinamas daleles skaido riebalus, proteazė skaido baltymus į aminorūgštis, o amilazė „smulkina“ angliavandenius į krakmolą, gliukozę, fruktozę, galaktozę ir t.t. Didžiausią dalį virškinimo fermentų pagamina pagrindinė virškinimo sistemos liauka – kasa. Fermentų taip pat išskiriama skrandyje, burnoje, jų poveikis svarbus ir plonojoje žarnoje, kur juos išskiria mažos liaukutės.
Kada pritrūksta virškinimo fermentų?
Virškinimo fermentų trūkumas gali būti absoliutus – tuomet sutrinka jų gamyba ir išskyrimas. Taip gali nutikti dėl sunkių kasos ligų, pavyzdžiui, lėtinio ar ūminio pankreatito, kasos vėžio, cistinės fibrozės, cukrinio diabeto, kitų sveikatos sutrikimų. Fermentų gamyba sutrinka ir virškinimo pakitimų atsiranda patiriant lėtinį stresą, senstant, sergant kai kuriomis įgimtomis ar įgytomis ligomis, pavyzdžiui, Krono liga, kasos nepakankamumu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige ir kt.
Virškinimo fermentų trūkumas gali būti ir santykinis, kai fermentų pritrūksta laikinai. Viena populiariausių tokio santykinio trūkumo priežasčių – persivalgymas, kai virškinimo traktas per trumpą laiką gauna itin didelį maisto kiekį, kurį sunku tinkamai „apdoroti“. Persivalgius juntami tokie simptomai kaip sunkumas skrandyje, pilvo skausmas ir pūtimas, nevirškinimo pojūtis. Gali kamuoti vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, pykinimas, raugėjimas, šleikštulys, sunkumas judėti ir noras prigulti. Fermentų gamyba sutrinka ir virškinimo pakitimų atsiranda patiriant lėtinį stresą, senstant, sergant kai kuriomis įgimtomis ar įgytomis ligomis, pavyzdžiui, Krono liga, kasos nepakankamumu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige ir kt.
Kokiais simptomais pasireiškia ilgalaikiai virškinimo sutrikimai?
Ilgalaikiai virškinimo sutrikimai pavojingi sveikatai, nes jie lemia organizmo išsekimą, vitaminų ir mineralų trūkumą. Dėl svarbiausių maistinių medžiagų trūkumo gali kristi svoris, sutrikti nervinės sistemos ir kitų organų bei organų sistemų veikla. Galima susirgti net ir depresija, nes organizmui tiesiog pritrūksta medžiagų laimės hormono gamybai. Taigi tokie sveikatos sutrikimai kaip virškinimo bėdos, virškinimo fermentų trūkumas, pakitęs gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis virškinimo sistemoje lemia ir bendrąją žmogaus savijautą bei gerovę.
Kaip sau padėti?
Jei virškinimo sutrikimai aplanko tik retkarčiais, tarkime, persivalgius švenčių metu ar patiriant didesnį stresą, tuomet gali pakakti paprasčiausių profilaktikos priemonių. Reikėtų stengtis sveikai ir subalansuotai maitintis, laikytis darbo, poilsio ir mitybos režimo, vengti streso ir persivalgymo, nes viskas labai susiję. Geriau valgyti dažniau, bet mažesniais kiekiais. Mityboje turi pakakti skaidulinių medžiagų (per parą jų reikėtų suvalgyti bent 30 gramų) ir vandens (per parą jo reikėtų išgerti bent 2 litrus – tinkamiausias negazuotas mineralinis vanduo). Mityboje taip pat turėtų būti raugintų pieno produktų, fermentuotų daržovių, kitų prebiotikų. Persivalgius gali padėti papildomas virškinimo fermentų vartojimas – tai greitoji pagalba, kuri turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje. Jie vartojami valgio metu arba per pirmąsias 10-15 minučių po valgio. Mezym vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Mezym dozės priklauso nuo virškinimo sutrikimų laipsnio, optimali dozė nustatoma individualiai. Jeigu kitaip nenurodyta, valgant išgeriamos 2-4 plėvele dengtos tabletės. Plėvele dengtos tabletės nuryjamos nekramtant ir užsigeriant dideliu skysčio kiekiu. Ilgalaikio gydymo atveju vartojimo trukmę nustato gydytojas. Vartojimo trukmę vaikams taip pat nustato gydytojas. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Jeigu virškinimo sutrikimai – kasdienis palydovas, tuomet reikėtų ieškoti tokių sutrikimų priežasčių. Jas nustatyti padės gydytojas, todėl geriau nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
|
Šiandien informacijos apie sveiką ir subalansuotą mitybą – apstu. Nors virškinimo sistemos ligos sudaro vieną iš didžiausių bendrosios populiacijos sveikatos sutrikimų dalį, daugybė asmenų savo mitybai per daug dėmesio neskiria... kol jų neaplanko itin varginantys virškinimo sutrikimai. Ką reikėtų žinoti ir kaip reikėtų gyventi, kad virškinimo sistema veiktų sklandžiau? Plačiau: Ką daryti, kad virškinimo sistema veiktų sklandžiau? |
Lithuanian