Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnam žmogui kelia įtampą ir stresą. Psichologas Mykolas Truncė stresą apibūdina kaip „procesą, kurio metu įvertiname aplinką ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius.“ Jo teigimu, žmogaus reakcija į stresorius (stresą sukeliančius dirgiklius), o ne patys dirgikliai sukelia stresą. Šiame straipsnyje pateikiame informaciją apie streso rūšis ir efektyvias jo valdymo technikas.
Atsižvelgiant į skirtingus kriterijus stresas gali būti skirstomas į ilgalaikį arba trumpalaikį, emocinį arba fizinį stresą. Įdomu, kad karts nuo karto pasikartojantis stresas ‒ organizmui būtinas. Jis suteikia jėgų veikti.
Trumpalaikis ir ilgalaikis stresas. Trumpalaikį stresą galima prilyginti šoko būsenai, kai organizmas mobilizuojamas staigiam veikimui. Toks stresas gali būti naudingas, nes, pasak M. Truncės, skatina veiklumą, kūrybiškumą ir išradingumą. Vis dėlto dažnai patiriamas ar ilgai trunkantis stresas gali sukelti neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai. Net ir trumpalaikis stresas sekina organizmą ir gali pasireikšti tokiais požymiais kaip:
- galvos svaigimas ar skausmas,
- erdvės pojūčio praradimas,
- skrandžio veiklos sutrikimas,
- įsitempę raumenys,
- dusulys,
- intensyvus prakaitavimas,
- smarkus širdies plakimas.
Emocinis ir fizinis stresas. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, pirmiausiai akcentuojama emocinė reakcija į stresą, reakcijos pasekmės ir tik vėliau atkreipiamas dėmesys į pasireiškusius fizinius negalavimus. O fizinis stresas gali pasireikšti kaip netinkamos mitybos pasekmė.
Jei organizmas neaprūpinamas būtinais vitaminais ir mineralais, jei maitinamasi nepakankamai ar per daug, netinkamu ir nesveiku maistu, tuomet susilpnėja imuninė sistema ir dėl to patiriamas stresas. Tikėtina, kad tokiu atveju žmogus bus labiau linkęs pasigauti infekciją ir susirgti. Tokios rūšies fizinis stresas apsunkina ir emocinio streso suvaldymą, nes dėl prastos mitybos smegenys neaprūpinamos reikalingomis medžiagomis, taigi gali pasidaryti sudėtinga apdoroti iš išorės smegenis pasiekiančią informaciją.
„... nesvarbu, su kokia situacija ar emocija susidurtume, ‒ viskas priklauso nuo mūsų požiūrio.“Streso valdymas skirtingomis technikomis
Streso valdymui galima pasitelkti technikas, kurios leidžia pakeisti emocinę ir fizinę reakciją į stresorius. Technikų veiksmingumas dažniausiai priklauso nuo patiriamo streso stiprumo ir nuo troškimo pakeisti savo reakciją į aplinkos dirgiklius. Pagrindinė įvairių technikų idėja ta, kad nesvarbu, su kokia situacija ar emocija susidurtume, ‒ viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Į tą pačią situaciją ar emociją galima reaguoti ramiai arba nerimastingai, su įtampa. Pozityviai nusiteikęs asmuo patirs mažiau streso nei neigiamų nuostatų besilaikantis žmogus.
Populiarūs straipsniai dažnai siūlo įvairių streso mažinimo strategijų, kurios padeda kovoti su streso pasekmėmis arba siūlo vengti stresą keliančių situacijų, kaip kad, pavyzdžiui, mėgsta elgtis japonų jaunuoliai (taip vadinami hikikomori – jap. „atsiskyrimas, izoliacija“), kurie užsidaro namuose, atsisako visų socialinių ryšių ir taip išvengia susidūrimo su išorinio pasaulio dirgikliais. Kitas būdas ‒ išsiaiškinti pagrindinę streso priežastį ir ją panaikinti. Norėdami ją suprasti, pirmiausia turime atsigręžti į save ir paklausti: kodėl viena ar kita situacija mums sukelia stresą? Atsakymas slypi mūsų smegenyse, intelekte ir išsiugdytoje pasaulėžiūroje.
Lithuanian