Stresas – vidinė reakcija, kurią daugiau ar mažiau pajutęs bene kiekvienas. Vieni su juo susiduria rečiau, kitiems stresas neatsiejamas nuo kasdienybės. Streso pasireiškimo dažnį pirmiausiai lemia ne aplinkybės – ne įvykiai, ne darbas, ne kiti nutikimai, o tai, kaip žmogus į tai reaguoja ir kaip jis sugeba suvaldyti stresą. Momentinis stresas kartais gali būti „pageidautinas“ – jis padeda susitvarkyti su situacija, sėkmingiau pabėgti nuo potencialios grėsmės ir pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau ilgą laiką trunkantis, lėtinis ir kartais visai nepagrįstas stresas sekina organizmą ir gali prisidėti prie įvairių lėtinių ligų išsivystymo. Taigi kas yra stresas? Kokia jo įtaka mūsų organizmui? Kokie būdai galėtų padėti lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis?
Kas yra stresas ir kas jį sukelia?
Stresas – tai vidinė reakcija į įvairius įvykius, aplinkybes, faktorius, nutikimus, kurie daugiau ar mažiau susiję su mūsų gyvenimu. Vieniems stresines situacijas išprovokuoja tokios aplinkybės ar tokie įvykiai, kurie kitiems asmenims atrodo neverti jokio reikšmingesnio jaudulio. Tad labai daug priklauso ir nuo to, kaip pats žmogus reaguoja į tam tikrus įvykius ir aplinkybes, ar tai jautrus žmogus, koks jo atsparumas stresui ir t.t. Įvairios streso priežastys skirstomos į dvi dideles grupes:
- Išorines priežastis, susijusias su įvairiais nemaloniais įvykiais, pavyzdžiui, dideliu darbo krūviu, sudėtingomis darbo užduotimis, artimųjų nesėkmėmis ir ligomis, egzaminų sesija, vėlavimu į darbą, santykių problemomis ir kt.;
- Vidines priežastis, susijusias su įvairiomis ūminėmis ir lėtinėmis ligomis, traumomis, pesimizmu ir negatyviu mąstymu, labai dideliu nerimu, per dideliais reikalavimais sau ir (arba) savo asmens nuvertinimu ir t.t. Stresą gali sukelti lėtinės ligos ir būklės, tačiau lėtinis stresas taip pat gali būti viena iš tokių susirgimų priežasčių. Tarkime, ilgalaikė, stipri ir sekinanti nervinė įtampa yra vienas iš arterinės hipertenzijos ar krūtinės anginos rizikos faktorių.
Kokie pokyčiai vyksta organizme, kai mes patiriame stresą?
Organizmo reakcijų kompleksas, pasireiškiantis streso metu, vadinamas tipiniu organizmo atsaku į stresą. Būdingi šie požymiai: didesnis širdies susitraukimų dažnis ir stipris, raumenų įsitempimas ir gausesnis kraujo pritekėjimas į griaučių raumenis, prakaitavimas ir odos pašiurpimas (vadinamoji „žąsies oda“), greitesnis ir negilus kvėpavimas, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, akių vyzdžių išsiplėtimas, karščio bangos ir nedidelis temperatūros pakilimas, įtampa ir nerimas. Tuo tarpu virškinimo procesai sulėtėja, todėl gali pasireikšti ir pilvo ar skrandžio diskomfortas, pilvo pūtimas ar raižymas. Po streso gali kamuoti įtampos galvos skausmas ar didelis nuovargis, nes organizmas sudėjo daug jėgų, kad įveiktų potencialiai pavojingą situaciją. Taigi nesunku suprasti, kad nuolatinė streso būsena labai vargina organizmą ir sekina jo gyvybines funkcijas – juk kūnas visą laiką turi būti pasiruošęs „bėgti ir gintis“. Taigi svarbu neleisti, kad stresas mus pernelyg stipriai paveiktų fiziškai ir emociškai – vertėtų išmokti suvaldyti stresą, ypač tuomet, kai jis visiškai nenaudingas. Stresas – tai vidinė reakcija į įvairius įvykius, aplinkybes, faktorius, nutikimus, kurie daugiau ar mažiau susiję su mūsų gyvenimu. Vieniems stresines situacijas išprovokuoja tokios aplinkybės ar tokie įvykiai, kurie kitiems asmenims atrodo neverti jokio reikšmingesnio jaudulio.
Kaip suvaldyti stresą?
- Pirmiausiai siūlome suprasti, kad ilgalaikis stresas yra žalingas. Jei jaučiate, kad kyla įtampa, pasistenkite lėtai ir giliai pakvėpuoti ir nusiraminti. Galite išeiti į kitą patalpą ar saugiai sustoti šalikelėje, jei vairuojate. Žmogus susijaudinimo metu gali padaryti daug klaidų, tad prieš imdamiesi bet kokių tolimesnių veiksmų pasistenkite tiesiog nusiraminti.
- Reguliariai judėkite. Įrodyta, kad fiziškai aktyvūs asmenys geriau atsispiria stresinėms situacijoms ir streso poveikiui. Pasistenkite kasdien pasivaikščioti. Galite lankyti baseiną ar sporto klubą. Išsirinkite sau patinkančią sportinę veiklą ir įtraukite ją į savo rutiną.
- Sveikiau maitinkitės ir stenkitės palaikyti vientisą gliukozės kiekį kraujyje. Venkite rafinuotų angliavandenių, greitojo ir riebaus maisto. Valgykite dažniau, bet po mažiau. Sumažinkite kavos ir alkoholio kiekį, atsisakykite nikotino.
- Atkreipkite dėmesį į savo miego kokybę. Jei miegoti einate labai vėlai, pasvarstykite, kokios tokio vėlyvo ir sunkaus užmigimo priežastys. Galbūt iki vėlumos žiūrite televizijos programas ir dėl to sunkiai užmiegate? Galbūt dėl laiko planavimo įgūdžių stokos iki išnaktų dirbate miegamajame? Stenkitės atskirti poilsį nuo darbo.
- Rašykite dienoraštį ir atkreipkite dėmesį, kokios situacijos arba nutikimai sukėlė daugiausiai streso. Pasvarstykite, ar įmanoma kažką pakeisti.
- Jei streso suvaldyti nepajėgiate, tuomet nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.
Plačiau:
Lithuanian