Dismenorėja – tai apatinės pilvo dalies spazminio pobūdžio skausmas. Išskiriamos dvi pagrindinės jos rūšys – pirminė ir antrinė dismenorėja. Šiame straipsnyje kalbėsime ir apie pirminę dismenorėją, nesusijusią su jokiomis organinėmis patologijomis, ir apie antrinę dismenorėją, kurios simptomai kyla dėl tam tikrų fizinių pakitimų. Bet kurio tipo dismenorėja gali pasireikšti bet kokio amžiaus moteriai. Vis dėlto pirminė dismenorėja dažniau nustatoma jaunesnėms, reprodukcinio amžiaus moterims, o antrinė dismenorėja dažniau diagnozuojama vyresnėms, jau gimdžiusioms moterims.
Kokie simptomai būdingi dismenorėjai?
Ir pirminės, ir antrinės dismenorėjos metu gali pasireikšti ne tik apatinės pilvo dalies skausmas, bet ir kiti simptomai. Tai apima pilvo pūtimą, raižymą, sutrikusias virškinimo funkcijas, pavyzdžiui, pykinimą, šleikštulį ar net vėmimą. Moteris gali skųstis bendru negalavimu ir silpnumu, gana intensyviu, net į migreninį panašiu galvos skausmu. Gali kamuoti nuotaikos svyravimas, nerimas, apatija ir, priešingai, didesnis jautrumas.
Apie galimas organines patologijas praneša tokie simptomai kaip neciklinis kraujavimas, itin gausus kraujavimas, skausmai per lytinius santykius, skausmai ne tik menstruacijų metu, pakitusios išskyros iš makšties ir panašiai.
Itin sunkiais atvejais gali pakilti kūno temperatūra ar kamuoti alpimas. Pats mėnesinių skausmas gali priminti nesunkų pilvo apačios maudimą. Tačiau apie 10 proc. jaunų nuo pirminės dismenorėjos kenčiančių moterų jaučia tokius intensyvius skausmus, kad net sutrikdoma normali gyvenimo kokybė, socialinis aktyvumas ir darbingumas. Taigi tai didelė sveikatos, socialinė ir ekonominė problema, apie kurią moterys atvirai kalba tikrai ne visuomet. Apie 10 proc. jaunų nuo pirminės dismenorėjos kenčiančių moterų jaučia tokius intensyvius skausmus, kad net sutrikdoma normali gyvenimo kokybė, socialinis aktyvumas ir darbingumas. Taigi tai didelė sveikatos, socialinė ir ekonominė problema, apie kurią moterys atvirai kalba tikrai ne visuomet.
Dėl kokių priežasčių kamuoja pirminės arba antrinės dismenorėjos skausmai?
Antrinės dismenorėjos priežastis individualiu atveju dažniausiai surandama gana sėkmingai. Jos atveju gydoma būtent ta genitalinė arba ekstragenitalinė priežastis, todėl daugeliu atvejų skausmas ir kiti simptomai pašalinami ar koreguojami kartu su pagrindinės ligos gydymu. Dažniausiai nustatoma endometriozė. Daug įtakos skausmams gali daryti gimdos spiralė, įvairios sąaugos, lėtiniai uždegimai, gerybiniai ir piktybiniai augliai ir kt.
Pirminės dismenorėjos atveju dažnai tenka gydyti tik simptomus ir tokiu būdu pagerinti kenčiančios moters gyvenimo kokybę. Šiandien pirminės dismenorėjos mechanizmas kur kas aiškesnis nei anksčiau. Manoma, kad dismenorėjos simptomai atsiranda ne tik dėl prostaglandinų, bet ir dėl vazopresino kiekio gimdos audiniuose padidėjimo. Šios medžiagos skatina intensyvesnį gimdos audinių susitraukinėjimą ir kitų simptomų pasireiškimą. Žinoma, kad dažniau ir intensyviau susitraukinėjant gimdos raumenims sutrinka normali jų kraujotaka ir prasideda gimdos audinių išemija (kraujotakos sutrikimas dėl susiaurėjusių kraujagyslių). Išvešėję audiniai tokiu būdu žūsta ir po truputėlį atsidalija. Audiniams trūksta deguonies ir maistinių medžiagų, dirginami skausmo receptoriai ir kyla ne tik spazminis pilvo apačios skausmas, bet ir kiti nemalonūs ir varginantys simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas (kartais net su vėmimu), bendras negalavimas ir silpnumas.
Kaip gydoma dismenorėja?
Pirminės dismenorėjos atveju jokios organinės patologijos paprastai nestebima, todėl belieka koreguoti simptomus. Pirmojo pasirinkimo vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, deksketoprofenas (Dolmen). Jie veiksmingi mažiausiai 80 proc. nuo mėnesinių skausmų kenčiančių moterų. Jei NVNU norimo efekto maždaug per tris mėnesius nesuteikia ir moteris pageidauja apsisaugoti nuo nėštumo, tuomet gali būti svarstoma hormoninė farmakoterapija. Teigiama, kad sudėtiniai geriamieji kontraceptikai gali padėti spręsti tokias problemas kaip didelis krūtų jautrumas prieš menstruacijas, labai gausus kraujavimas, menstruacijų ciklo nereguliarumas ir t.t. Gydymas svarstomas individualiai, atsižvelgiant į moters nusiskundimus, gretutines ligas ir kontraindikacijas. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Antrinė dismenorėja gydoma etiologiškai, tai reiškia, kad stengiamasi pašalinti skausmus ir kitus simptomus sukėlusias priežastis. Šiuo atveju gali prireikti ir chirurginio gydymo.
Kartais gali būti taikoma akupunktūra, elektrinė nervų stimuliacija, šilumos terapija ir kt. Teigiama, kad itin naudinga lengva fizinė veikla, nes ji padeda pagerinti gimdos audinių kraujotaką ir taip palengvinti patiriamus simptomus. Aromaterapija gali padėti sumažinti ne tik skausmą, bet ir patiriamą nervinę įtampą.
Mėnesinių skausmai gali kamuoti net iki 90 proc. vaisingo amžiaus moterų, o net apie 10-20 proc. moterų „tomis dienomis“ gali jausti tokius stiprius skausmus, kad apribojama normali jų kasdienė veikla. Kokios priemonės galėtų padėti palengvinti mėnesinių skausmus? Plačiau: 10 patarimų, padedančių palengvinti skausmingas mėnesines |