Didelę dalį mūsų mitybos įpročių formuoja iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, tautos valgymo kultūra, vyraujančios maisto kainos ir produktų pasirinkimas parduotuvėse.
Galima sakyti, lietuvių valgiaraštį sudaro tam tikri nacionaliniai valgymo ypatumai, akivaizdžiai besiskiriantys nuo kitų tautų dienos maisto raciono. Ir kalbame ne tik apie cepelinus, bet ir apie šių laikų pasiūlą – užkandines, kavines, picerijas, brangstančius grikius parduotuvėse ir pan. Tad nors kartais atrodo, kad mitybos įpročius renkamės laisva valia, iš tiesų jie gali būti nulemti aplinkybių.
Siūlome dar kartą peržiūrėti savo valgiaraštį ir pasistengti jį pakoreguoti, atsižvelgiant ne tik į nacionalinius maitinimosi įpročius. Štai sąrašas dalykų, kuriuos reikėtų įtraukti į savo valgiaraštį.
Žuvis ir jūros gėrybės. 2011 metų statistika rodo, kad per metus žmogus Lietuvoje suvalgo vidutiniškai 12 kg žuvies produktų, o mėsos – 4–5 kartus daugiau. Europoje išsiskiriame savo mirtingumu nuo širdies ligų (kurias dažnai lemia riebios mėsos vartojimas), o žuvies suvalgome itin mažai. Šalyse, kur pagaunama daug žuvies, jos suvartojama daug daugiau. Pavyzdžiui, japonas per metus suvalgo apie 75 kg žuvies.
Mitybos specialistai rekomenduoja žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, tačiau, akivaizdu, lietuviai šio patarimo nepaiso. Nesunku suprasti, kodėl taip yra – juk žuvų pagauname ne tiek ir daug, o nemaža dalis jų plaukioja ganėtinai užterštame Baltijos vandenyje. Visgi vertėtų pasistengti keisti šį mitybos įprotį ir užuot valgius kiaulieną ir kitus galvijus, rinktis iš tos žuvies, kurią turime. Geriau, kad ji būtų kuo riebesnė. Mat būtent riebioje žuvyje yra žmogaus sveikatai ir širdžiai labai reikalingų Omega-3 riebiųjų rūgščių.
Vanduo. Nesunku pamiršti išgerti pakankamai vandens ir kitų skysčių, kai gyvename šalyje, kurioje nėra tropinių karščių, o oras ir taip nuolat drėgnas. Tačiau nors ir ne visada jaučiamės ištroškę, vis tiek turėtume stengtis gerti pakankamai vandens. Tai padės išvengti kraujotakos ligų, geriau įsisavinti maisto medžiagas. Reikėtų per dieną išgerti apie du litrus vandens.
Širdžiai naudingas maistas. Kai valgome riebų kepsnį, kažkodėl pamirštame, kaip dažnai sergame širdies ligomis. Juk jos yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. Tausojant širdies sveikatą, reikėtų atsisakyti riebios mėsos ir gyvulinės kilmės riebalų.
Tačiau vien saugotis nepakanka, širdį reikia ir pastiprinti. Valgykite:
- avižų košes;
- pupeles (gausite kalcio, folio rūgšties, celiuliozės);
- žuvį;
- riešutus;
- linų sėmenis (Omega-3 rūgštis);
- avokadus (mažina cholesterolio įsisavinimą, pagreitina karotenoido įsisavinimą);
- alyvuogių aliejų (padeda neužsikimšti kraujo indams, mažina cholesterolio kiekį).
Sveiki užkandžiai. Jeigu norite užkandžių, paprasčiausia atrodo rinktis tuos, kurie skanūs ir nebrangūs. O tokių parduotuvėse – apstu. Vos už litą ar kelis galite įsigyti įvairių sausainių, saldainių, keptų bulvių traškučių. Tačiau saldumynuose – labai daug cukraus, o traškučiuose – gausu riebalų ir konservantų. Nei vienų, nei kitų jūsų asmeninėje mitybos piramidėje turėtų beveik nebūti. Be to, iš šio maisto beveik negaunate medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui, tačiau suvartojate daug kalorijų, užuot dienos kalorijų normą išskirstę sveikesniam maistui.
Tačiau, siekiant maitintis iš tiesų sveikai, vertėtų užkandžiauti visai kitokiais skanėstais. Geriausia būtų, jeigu valgytumėte morkas, vaisius, daržoves – kuo didesnė jų įvairovė, tuo geriau. Iš šių produktų Jūs gautumėte natūralių ir reikalingų vitaminų, mineralų, ląstelienos, mikroelementų.
Mums egzotiškai atrodančiose šalyse (Afrikoje, Indonezijoje, Pietų Amerikoje), ypač tose, kuriose valgoma skurdžiau, žmonės negali sau leisti pirkti daug dirbtinių užkandžių, todėl gyvenimą saldina karštame klimate nuolat augančiais vaisiais, uogomis. Taip darydami jie išvengia nutukimo problemų ir pastiprina organizmą reikiamomis medžiagomis.
Lithuanian