Galime vadinti persivalgymą, kaip tik norime – nekalta nuodėme, nesusivaldymu, savitvardos praradimu. Galime kaltinti skanų maistą ar per visą dieną jaustą alkį ir vakare „atleistas vadžias“. Galime sau vis žadėti, kad viskas, tai tikrai paskutinis kartas, daugiau persivalgymų nebus, tačiau tikėtina, kad rytoj ir vėl kartosime tą patį. Kad ir kaip vadintume persivalgymą, kad ir ką kaltintume – žinome, kad persivalgymas tikrai nėra gerai. Per trumpą laiką suvalgytas didelis maisto kiekis arba didelė įvairovė sunkiai apdorojamų produktų perkrauna virškinimo sistemą ir priverčia jaustis labai blogai. Organizmas apie sunkumus praneša šiais simptomais: sunkumu skrandyje, rėmeniu, raugėjimu, pilvo pūtimu, raižymu ir skausmu, viduriavimu bei kitais nemaloniais virškinimo sutrikimais. Ką daryti, kad šis persivalgymas būtų paskutinis arba jo daugiau niekada nebūtų? Toliau dalinamės keliais naudingais patarimais, padėsiančiais kontroliuoti save ir jaustis lengviau.
Rinkimės mažesnes porcijas
Įsivaizduokime, kad kavinėje padavėjas paklausia: „Kokią porciją norėtumėte? Mažesnę ar didesnę?“. Dauguma mūsų, net nesusimąstę, atsakome: „Žinoma, kad didesnę, ačiū“. Vėliau, valgydami, galime pasigailėti, kad pasirinkome didesnį maisto kiekį, tačiau net ir jausdami sotumą, sąžiningai pabaigiame valgyti patiekalą. Ir mintyse priduriame: „Negi paliksi tiek nesuvalgyto maisto? Juk tai švaistymas!“. Kitą kartą rinkimės mažesnę porciją ir nepasigailėsime. Po pietų jausimės lengviau, sėkmingiau tęsime pradėtus darbus. O jei maistą į lėkštę dedamės patys, naudokime mažesnius indus – tuomet ir porcijos bus mažesnės.
Atsakingai laikykimės mitybos režimo
Svarbi taisyklė, kurios verta laikytis kiekvienam iš mūsų – valgyti dažnai ir po truputį. Didžiausias energijos kiekis iš maisto turėtų būti gaunamas per pirmąją dienos pusę – taip sumažės vakarinio persivalgymo tikimybė, o organizmas efektyviau išnaudos iš maisto gautas kalorijas. Idealu per parą valgyti apie penkis kartus, o užkandžiams rinktis sveikus produktus, pavyzdžiui, riešutus ar obuolius (jų padauginti taip pat neturėtume). Užkandžiai užtikrina, kad per daug neišalksime ir nuolat jausimės energingai.
"Didžiausias energijos kiekis iš maisto turėtų būti gaunamas per pirmąją dienos pusę – taip sumažės vakarinio persivalgymo tikimybė, o organizmas efektyviau išnaudos iš maisto gautas kalorijas. "Valgydami visą dėmesį skirkime tik pačiam procesui
Atsiminkime tris svarbius patarimus – valgykime lėtai, ramiai ir mėgaudamiesi maisto skoniu, konsistencija, aromatu, šiluma. Nepatariama valgant kalbėti ir dirbti kompiuteriu, vairuoti (tai netgi ir nesaugu) ar žiūrėti televizorių. Jei mūsų dėmesys sutelkiamas kitur, tuomet labai tikėtina, kad nesuvoksime, kiek maisto suvalgėme ir sotumą pajusime per vėlai. Jei maisto lėkštėje liko – neverskime savęs visko suvalgyti. Beje, valgant paskubomis ar kalbant galime praryti daug oro ir vėliau jausti nemalonius virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, pilvo raižymą ir pūtimą.
Šventes švęskime gerbdami savo organizmą
Tikriausiai dauguma iš mūsų teigtų, kad atsipalaiduoti bent jau per šventes – tiesiog būtina! Iš tikrųjų, kokios šventės be tradicinių ir išsiilgtų patiekalų. Tikrai neturėtume jų atsisakyti, bet atminkime, kad reikia gerbti savo organizmą – jei jau ragaujame kažką labai riebaus ar saldaus, valgykime lėtai ir po truputį. Stenkimės rinktis vienos rūšies patiekalą. Neprisivalgykime daug įvairių ir tarpusavyje nesuderinamų patiekalų. Nepiktnaudžiaukime alkoholiniais gėrimais ir kuo daugiau mėgaukimės tikru, nuoširdžiu bendravimu, pasivaikščiojimais gryname ore ir laiku su brangiausiais. Šventės nėra tik gausiai nukrauti stalai – tai ir buvimas kartu, minčių atnaujinimas, susikaupimo ir (arba) linksmybių metas.
Atpažinkime emocinį valgymą
Jei guodžiame save maistu, o „atsibundame“ tik suvalgę visą dėžutę ledų, turėtume susimąstyti, ar nesame įvilioti į emocinio valgymo žabangus. Jei kyla minčių dėl valgymo sutrikimų, nedelsdami pakalbėkime su sau patikimu žmogumi ar gydytoju. Didelius nesveiko maisto kiekius pasistenkime pakeisti į kitas veiklas – pasiplaukiojimą baseine, pasivaikščiojimą su šunimi, piešimą ar mezgimą. Tai gali būti bet kas, kas padėtų mums nukreipti mintis ir sušvelnintų nervinę įtampą, kurią esame linkę malšinti saldumynais ar greituoju maistu.
|
Žmogaus kūnas yra didelis, prakaituotas, skysčių pripildytas mechanizmas, koordinuotai judantis, tiksliai maišantis chemikalus ir kuriantis įvairiausius dalykus nuo atsiminimų iki gleivių. Toliau sužinosite truputį daugiau informacijos, kaip šis sudėtingas, gražus ir paslaptingas aparatas funkcionuoja. Plačiau: 10 stulbinančių dalykų, kurių nežinojote apie save |
Lithuanian