Vanduo – tai gyvybė. Žinoma, kad be vandens žmogus gali išgyventi maždaug 3-4 paras. Šis stebuklingas, gyvybės kupinas skystis sudaro net du trečdalius mūsų kūno. Daug skysčių galime netekti vemdami ar viduriuodami, tačiau kartais net nesusimąstome, kad mūsų kūnas skysčių gali stokoti nuolat. Kokios dehidratacijos priežastys, kokie jos požymiai ir kaip išvengti didelio ir sveikatai pavojingo skysčių netekimo?
Kokios dažniausios dehidratacijos priežastys?
Teigiama, kad didesnį skysčių netekimą sukelia šie veiksniai:
- Karščiavimas,
- Karšta aplinka,
- Netinkama apranga ar darbo sąlygos,
- Sunkus darbas ar ilgai trunkantis fizinis krūvis,
- Kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, inkstų ligos ar cukrinis diabetas,
- Dažnas šlapinimasis,
- Kai kurių vaistų vartojimas,
- Vėmimas ir (arba) viduriavimas,
- Nesaikingas kavos ir alkoholio vartojimas,
- Vandens ir maisto trūkumas,
- Sunkumai, siekiant pasirūpinti savimi,
- Kitos priežastys.
Kokie dehidratacijos požymiai?
Dauguma dehidratacijos simptomų pasireiškia vienu metu, tad reikia vertinti dėl skysčių netekimo atsirandančių požymių visumą. Kai organizmas stokoja skysčių, gali pasireikšti šie simptomai:
- Stiprus troškulys ar alkis,
- Odos ir gleivinių sausumas,
- Blogas burnos kvapas,
- Galvos skausmas ir svaigulys,
- Širdies drebėjimas, virpėjimas, pagreitėjęs ir juntamas jos plakimas,
- Vangumas, silpnumas, dėmesio koncentracijos sumažėjimas,
- Sumažėjęs prakaitavimas,
- Suretėjęs šlapinimasis, sumažėjęs šlapimo kiekis, tamsesnė šlapimo spalva.
- Sunkesniais atvejais pritemsta sąmonė ir galimas jos netekimas.
Kada dehidratacija gali būti pavojinga?
Dehidratacijai itin jautrūs vaikai, tad jiems reikia ypatingo atidumo. Delsti taip pat negalima, jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Vemiama ilgiau kaip vieną parą,
- Viduriuojama ilgiau kaip dvi paras,
- Karščiuojama ilgiau kaip tris paras (temperatūra aukštesnė kaip 38 – 38,5 °C),
- Pastebima, kad labai suretėjo šlapinimasis (pavyzdžiui, visą dieną nebuvo poreikio nueiti į tualetą),
- Atsiranda vangumas, mieguistumas, silpnumas, sąmonės pritemimas,
- Pastebimas sumišimas ir nesiorientavimas aplinkoje,
- Sutrinka asmens kalba,
- Pacientas netenka sąmonės. Visuomet su savimi turėkite vandens ir po truputėlį jį gurkšnokite. Tai itin svarbu karščių ir sporto metu.
Kaip išvengti per didelio skysčių netekimo?
Geriausia tokios pavojingos būklės iš viso išvengti. Pateikiame Jums dehidratacijos prevencijos patarimų:
- Visuomet su savimi turėkite vandens ir po truputėlį jį gurkšnokite. Tai itin svarbu karščių ir sporto metu,
- Dieną pradėkite stikline vandens,
- Po kavos puodelio visuomet išgerkite stiklinę vandens, šiek tiek vėliau – dar vieną stiklinę,
- Stenkitės nedirbti lauke pačiu karščiausiu paros metu (11-15 val.),
- Karščių metu venkite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų,
- Dėvėkite tinkamą aprangą – geriausia iš natūralių audinių. Jei dirbti tenka su specialia apranga, tuomet stenkitės išvengti perkaitimo,
- Per karščius verta purkšti odą vandens dulksna,
- Kai labai karšta, gerkite ne itin šaltus, o drungnus ar bent kambario temperatūros skysčius,
- Rinkitės negazuotą mineralinį vandenį,
- Kad vanduo būtų gardesnis, galite jį pagardinti apelsinais, citrinomis, uogomis, agurkais, šalavijais, mėtomis,
- Nepamirškite sriubos, sultingų vaisių ir daržovių teikiamos naudos. Pavyzdžiui, agurkai ir arbūzai labai veiksmingai saugo nuo dehidratacijos,
- Rūpinkitės tais, kurie skysčių patys atsigerti negali – kūdikiais, vaikais, neįgaliais asmenimis, senoliais.
Plačiau:
Lithuanian