Valgomosios sėklos –puikus būdas su maistu gauti daugiau naudingųjų medžiagų. Pakalbėkime apie čija sėklų, kanapių sėklų ir linų sėmenų maistinę naudą. Galbūt ir Jums norėsis dažniau papildyti savo mitybą šiuo supermaistu ir būti sveikesniems, atsparesniems įvairioms ligoms ir … lieknesniems.
Čija sėklos – vis populiaresnės
Kadaise apie ispaninio šalavijo sėklas žinojo tik užkietėję sveikuoliai, tačiau šiandien jos tokios populiarios, kad jų galima įsigyti praktiškai kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Ispaninio šalavijo arba čija sėklos – labai naudingas maisto produktas, kuriuo savo mitybą verta papildyti dėl kelių priežasčių.
Čija sėklose daug biologiškai aktyvių medžiagų. Jos kaupia didelius kiekius Omega 3 riebiųjų rūgščių ir kitų „gerųjų“ riebalų kiekius. Ispaninio šalavijo sėklos išsiskiria naudingų augalinių baltymų kiekiu. Jos ypač vertingos dėl maistinių skaidulų. Šiose valgomosiose sėklose taip pat yra B grupės vitaminų, E vitamino, tokių mineralų kaip kalis, kalcis, cinkas, geležis ir kt.
Itin naudinga čija sėklų savybė – didelis skysčių pritraukimas, išbrinkimas. Jos ne tik padeda gauti įvairiausių maistinių medžiagų, bet ir greičiau suteikia sotumo jausmą, gerina virškinimo funkciją, padeda tuomet, kai norima sulieknėti.
Kasdien rekomenduojama suvalgyti po 1-2 arbatinius šaukštelius ispaninio šalavijo sėklų. Jomis taip pat galima gardinti salotas, kokteilius, desertus, košes, jogurtą, troškinius ir kepinius. Iš ispaninio šalavijo sėklų taip pat gaminami miltai, spaudžiamas aliejus.
Kanapių sėklos – tikras auksas
Pluoštinių kanapių sėklos yra puikus „gerųjų“ riebalų šaltinis. Jos pasižymi organizmui naudingu Omega riebiųjų rūgščių santykiu. Kanapių sėklose taip pat yra vertingų augalinių baltymų, daug ląstelienos, randama ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, pavyzdžiui, augalinio pigmento chlorofilo. Taip pat yra vitaminų A, D, E, B grupės vitaminų, kalcio, kalio, geležies, cinko, magnio ir kitų organizmui naudingų medžiagų.
Reguliariai vartojamos kanapių sėklos gali padėti sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, gerinti apsaugines organizmo funkcijas, lengvinti virškinimą. Kanapių sėklų nauda šiandien labai plačiai nagrinėjama ir atrandama vis daugiau naudingų savybių. Tarp jų – priešvėžinis poveikis, antioksidantinis aktyvumas, priešuždegiminis veikimas.
Per dieną rekomenduojama suvalgyti kelis šaukštelius kanapių sėklų arba išgerti 1-2 valgomuosius šaukštus kanapių aliejaus (vaikams rekomenduojama per dieną išgerti 1-2 arbatinius šaukštelius malonios žalios spalvos aliejaus). Kanapių sėklomis galima gardinti kepinius, salotas, jogurtus, kokteilius, košes, sumuštinius, troškinius, įvairias užtepėles – viską, ką tik norisi. Kramtomos jos maloniai traška ir suteikia patiekalams subtilų skonį bei didina jų maistinę vertę.
Linų sėmenys – protėvių vertinta gamtos dovana
Linų sėmenys – sėjamojo lino sėklos, vaistinė augalinė žaliava. Linų sėmenų maistingumas – labai didelis, todėl savo mitybą jais papildyti naudinga kiekvienam iš mūsų.
Linų sėmenyse gausu naudingų riebalinių aliejų. Didžiąją dalį linų sėmenų aliejaus sudaro polinesočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, linolo ar linoleno rūgštys. Šiose valgomosiose sėklose gausu gleivių, augalinių baltymų, organinių rūgščių, yra šiek tiek vitaminų ir mineralų (kalio, magnio, kalcio, geležies ir kt.).
Linų sėmenys gerina virškinimą, apsaugo skrandžio ir žarnyno sieneles, kovoja su uždegiminiais procesais, palaiko odos, nagų ir plaukų grožį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.
Linų sėmenys gali būti valgomi vieni. Iš jų taip pat spaudžiamas specifinio kvapo ir skonio aliejus. Juos taip pat naudinga užpilti vandeniu – gaunamas gleivėtas gėrimas, gerinantis virškinimo funkciją, apsaugantis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sieneles nuo žalingo vaistų poveikio. Linų sėmenimis gardinami įvairūs patiekalai – nuo salotų iki kepinių – sausainių, duonos, pyragų. Taip pat linų sėmenimis gali būti papildomi įvairūs žalieji kokteiliai, glotnučiai, kefyras ar pasukos. Jos suteikia sotumo ir praturtina maisto produktus naudingosiomis medžiagomis.