Mėsos valgymas suvaidino reikšmingą vaidmenį žmonių evoliucijoje. Besikeičiant ekologinėms sąlygoms, mūsų protėviams buvo naudinga į mitybą įtraukti mėsą. Žmogus galėjo greičiau patenkinti savo energijos poreikius ir išgyventi atšiauresnėmis sąlygomis. Be to, pradėjus valgyti mėsą žmonių smegenys padidėjo dvigubai, o tai lėmė ir civilizacijų atsiradimą. Panašu, kad daugiau žmonių smegenys nebedidėja, tad kyla klausimas: ar verta ir toliau valgyti mėsą? Kaip dažnai ir kokiais kiekiais reikėtų valgyti mėsą? O gal šiandien mėsos valgymas labiau kenkia nei padeda?
„Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 68 kg mėsos.“ Dažnai argumentuojant, kodėl valgyti mėsą nesveika, remiamasi faktu, jog dauguma galvijų pasaulyje auginami netinkamomis sąlygomis, jų maistas papildomas augimą skatinančiais hormonais, kurie su mėsos produktais patenka ir ant valgančiųjų stalo. Retai klausiama apie tikrąjį mėsos poveikį žmogaus sveikatai. Galbūt apskritai reikėtų kalbėti ne apie mėsą, o apie baltymus, kurie, kaip sutaria dietologai, yra būtini sveikam organizmo vystymuisi, audinių susidarymui ir atsistatymui, taip pat įvairių organizmo funkcijų reguliavimui.
Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 68 kg mėsos. Matyt, gausų mėsos suvartojimą lemia paplitusi nuomonė, kad iš gyvulinių produktų gaunami baltymai suteikia daugiau energijos. Vis dėl to sveikiems žmonėms gausus baltymų vartojimas neatneša jokios akivaizdžios naudos. Atvirkščiai, esama įrodymų, jog vartojant pernelyg daug baltymų gali kilti sveikatos problemų.
Gyvuliniai baltymai versus angliavandeniai ir riebalai
Gyvulinių baltymų, ypač gaunamų iš raudonos mėsos, vartojimas siejamas su padidėjusiu blogojo cholesterolio kiekiu kraujyje, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Organizmo sąnaudos, reikalingos skaidyti gyvuliniams baltymams, taip paverčiant juos energija, smarkiai pranoksta sąnaudas, reikalingas skaidyti angliavandeniams ir riebalams. Suaugusio žmogaus organizmas nesugeba suskaidyti pakankamai baltymų, kad jie patenkintų jo energijos poreikį, taigi norint gauti energijos geriau vartoti daugiau angliavandenių ir riebalų turinčių produktų.
Mityba, kurios pagrindą sudaro gyvuliniai baltymai, pasiteisina tik tuomet, jei kartu yra vartojama daug gyvulinės kilmės riebalų, kaip kad daroma laikantis tradicinės eskimų dietos. Kita vertus, gyvuliniai riebalai daugelio gydytojų ir sveikatos specialistų yra smerkiami dėl jų neigiamos įtakos sveikatai ir kūno linijoms.
 |
„2011 metų statistika rodo, kad per metus žmogus Lietuvoje suvalgo vidutiniškai 12 kg žuvies produktų, o mėsos – 4–5 kartus daugiau. Europoje išsiskiriame savo mirtingumu nuo širdies ligų…“ Naudingų žmogaus organizmui produktų sąrašą rasite čia: |
Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu buvo vertinamas keturių skirtingų dietų besilaikančių žmonių – valgančių mėsą, valgančių žuvį, vegetarų ir neganų – kūno masės indeksas (KMI). Šis tyrimas atskleidė, kad vegetarų, veganų ir žuvį valgančiųjų KMI yra mažesnis nei vartojančių mėsą. Didelis baltymų kiekis ir menkas skaidulų turinčių produktų (grūdų, ankštinių) įtraukimas į dietą buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę didėjantį KMI. Kitame JAV atliktame tyrime raudonos mėsos vartojimas buvo susietas su didesne mirtingumo rizika. Šie ir panašūs tyrimai leidžia daryti išvadą, kad mėsos ir jos produktų vartojimas turėtų būti ribojimas, norint išlikti sveikiems ir liekniems.
Dvigubos mitybos piramidės idėja
Pažvelgę į tradicinę subalansuotos mitybos piramidę, mėsą ir mėsos produktus rasime jos viršuje, o tai reiškia, jog šių produktų rekomenduojama valgyti mažiau nei, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų produktų, daržovių ir vaisių. Harvardo universiteto mokslininkai pateikia rekomendacijas, kokia turėtų būti dvidešimt pirmojo amžiaus subalansuoto gyvenimo būdo piramidė. Pasak jų, svarbiausia būti fiziškai aktyviems ir laikytis sveikos mitybos, stebėti ir reguliuoti savo svorį. Norint užsitikrinti puikią sveikatą, rekomenduojama mėsą ir jos produktų suvartojamą kiekį riboti ir mėsą valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę, o kitomis dienomis ją pakeisti augaliniais baltymų šaltiniais. Toks sprendimas grindžiamas tuo, jog mėsa virškinama ilgiau, taigi ją valgantys žmonės linkę būti mažiau fiziškai aktyvūs. Be to, mėsoje gausu sočiųjų riebalų rūgščių, siejamų su:
- širdies ir kraujagyslių ligomis,
- vėžiu,
- cukriniu diabetu.
Nors naujausi tyrimai jau gina sočiąsias riebalų rūgštis nuo daugelį metų jas persekiojusio prasto įvaizdžio, daugelis mokslininkų vis dar yra įsitikinę šių rūgščių neigiama įtaka žmogaus sveikatai.
2010 m., vis populiarėjant ekologinėms ir aplinkosauginėms temoms, atsirado nauja dvigubos piramidės idėja. Maisto ir mitybos centras Barilla rekomenduojamą vartoti maistą susiejo su jo užauginimo ekologinėmis sąnaudomis. Tokia maisto ir jo gavybos piramidžių sintezė, pasak kūrėjų, gimė studijuojant jau esamus mitybos modelius ir įvertinant, kurių maisto produktų auginimas ir gamyba turi mažiausią, o kurių – didžiausią poveikį gamtai. Iš dvigubos piramidės matoma, kad raudona mėsa tiek rekomenduojamos subalansuotos mitybos, tiek ekologinėje (apverstoje) piramidėje yra pačiame viršuje, o tai reiškia, jog raudonos mėsos ir jos produktų gamybai yra išnaudojama daugiausiai gamtos resursų ir yra daromas didžiausias poveikis žemės ekosistemai. Taigi renkantis dietą, raudonos mėsos siūloma vartoti mažiausiai.
Apsvarsčius visus straipsnyje išdėstytus argumentus ir įvertinus savo dabartinę savijautą, galbūt išties vertėtų pabandyti porą kartų per savaitę mėsos produktus pakeisti daržovėmis ar grūdinės kultūros produktais, jei dar to nesate padarę. Linkime išlikti sveikiems!
Lithuanian