Tos tikros vasaros, kai vėrėme žemuoges ant smilgų, tikriausiai gyvos dar daugelio atmintyje. Žemuogės – vienos naudingiausių uogų, todėl jomis paskanauti verta ir šiemet. Kuo jos tokios ypatingos? Ar žinojote, kad vertingos ne tik žemuogių uogos, bet ir jų lapai?
Paplitusios visame pasaulyje
Žemuogė (lot. Fragaria) priklauso erškėtinių (lot. Rosaceae) šeimai. Pasaulyje yra apie 20 žemuogių rūšių ir jos paplitusios ne tik Europoje, bet ir Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje ir netgi Afrikoje. Tai daugiametis augalas, tiksliau, žolė. Žemuogė turi daugelio atpažįstamus sudėtinius lapus, kuriuos sudaro 3 arba 5 lapeliai. Žemuogės žiedai, tiksliau, vainiklapiai yra baltos spalvos, tačiau jie gali būti ir geltonos arba rausvos spalvos (priklausomai nuo augalo veislės). Žemuogės išaugina netikrus vaisius – rutuliškos, kūgiškos arba kiaušiniškos formos, saldaus skonio ir malonaus kvapo netikras uogas, kurios visiems žinomos būtent kaip žemuogės.
Lietuvaičiai taip pat gali džiaugtis kasmet derančiu žemuogių derliumi
Lietuvoje auga keletas natūralių rūšių, o viena – atkeliavusi iš svetur. Paprastoji žemuogė (lot. Fragaria vesca) – bene dažniausiai sutinkama rūšis, kuri auga Lietuvos miškuose, pamiškėse, pagrioviuose, šlaituose, pakelėse ir panašiai. Kitos žinomesnės žemuogių rūšys yra šlaitinė žemuogė ir miškinė žemuogė. Šiuo metu pasaulyje išvesta tokių žemuogių veislių, kurios deri net iki vėlyvo rudens, tad derliumi galima džiaugtis daug ilgiau.
Uogų ir lapų panaudojimas – labai platus
Žemuogių lapai skinami augalui žydint ir džiovinami. Iš jų gaminamos vandeninės ištraukos arba nuovirai. Žemuogių lapai įeina į įvairių vaistažolių mišinių sudėtį.
Žemuogės vaisiai valgomi švieži – tokie jie patys naudingiausi. Maistinės savybės išsaugomos ir jas šaldant. Taip pat spaudžiamos sultys, gaminamos uogienės, įvairūs konditeriniai gaminiai. Iš uogų taip pat gali būti gaminami gydymo tikslais vartojami užpilai.
Teigiamą žemuogių poveikį galima pajusti tuomet, kai kasdien, bent 10-14 dienų, suvalgoma po pusę puodelio šviežių uogų. Lapų užpilai gali būti vartojami tol, kol tęsiasi sveikatos problema. Dėl ilgesnio lapų užpilų ir nuovirų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes vaistiniai augalai, vartojami nesaikingai, taip pat gali padaryti žalos. Žemuogės yra ypatingai svarbus natūralios geležies šaltinis, todėl jomis mitybą turėtų papildyti tie, kurie serga geležies stokos anemija ir tie, kuriems ženkliai padidėjęs geležies poreikis.
Naudinga sudėtimi pasižymi ne tik žemuogių uogos, bet ir lapai
Žemuogėse yra iki 15 procentų cukrų (gliukozės, fruktozės, sacharozės), taip pat randama natūralių augalinių „antibiotikų“ – fitoncidų. Fitoncidais vadinamos medžiagos padeda organizmui kovoti su įvairiais ligų sukėlėjais, gerina jo adaptogenines savybes. Žemuogėse taip pat yra įvairių organinių rūgščių. Tai puikus augalinės ląstelienos šaltinis, mat jose nemažai pektinų, kurie sugeba surišti sunkiuosius metalus ir veikti kaip žarnyno šluota. Žemuogės išsiskiria vitaminų kiekiu – daug vitamino C, B grupės vitaminų (ypač folio rūgšties). Reikšmingos ir žemuogėse randamos mineralinės medžiagos – kalis, kalcis, magnis, manganas, fosforas. Žemuogės yra ypatingai svarbus natūralios geležies šaltinis, todėl jomis mitybą turėtų papildyti tie, kurie serga geležies stokos anemija ir tie, kuriems ženkliai padidėjęs geležies poreikis. Uogose taip pat yra karotinoidų, rauginių ir kitų organizmui naudingų medžiagų.
Lapai – ne mažiau naudingi nei uogos, tačiau jų sudėtis šiek tiek kitokia. Tai populiari vaistinė augalinė žaliava, nes joje yra ne tik rauginių medžiagų, glikozidų ir alkaloidų, bet ir flavonoidų, daug vitaminų, salicilo rūgšties.
Uogos ir lapai plačiai panaudojami jau nuo seno
Uogos valgomos sergant avitaminozėmis ar mažakraujyste. Jos tinkamos sergant uždegiminėmis virškinimo trakto ligomis, šlapimo takų akmenlige, atsigaunant po sunkių ligų. Žemuogių sultys nuo seno vartojamos odos ligoms gydyti. Jose esantys antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais – būtent laisvųjų radikalų vaidmuo itin svarbus senėjime ir piktybiniuose procesuose. Šios naudingos uogos nuo seno vartojamos ginekologinėms ligoms gydyti, kai moters mėnesinės labai gausios arba ji serga gimdos fibroma. Su žemuogėmis turi būti labai atsargūs alergiški asmenys – tai vienas dažniausiai alergijas sukeliančių maisto produktų. Žemuogių geriau nevartoti nėštumo metu.
Dėl tokios unikalios sudėties žemuogių lapai itin tinkami odos, ginekologinių ligų ir nemigos gydymui. Lapų vandeninė ištrauka ir nuoviras turi regeneruojantį, priešuždegiminį, prakaitavimą skatinantį poveikį, todėl jie labai tinkami vartoti sergant peršalimo ligomis. Žemuogių lapų preparatai nuo seno vartojami burnos ir gerklės uždegimų gydymui, nemalonaus burnos kvapo šalinimui. Liaudies medicinoje gydoma podagra, blužnies ir kepenų ligos, cukrinis diabetas, viduriavimas, kiti virškinimo sutrikimai.
|
Plačiau: |
Lithuanian