Ar pagalvojus apie raudonuosius serbentus, Jums netikėtai pradeda kauptis seilės? Taip taip, tai viena rūgščiausių uogų, todėl jų geriau nevalgyti skrandžio problemų turintiems asmenims. Vis dėlto kitiems jomis reikėtų pasimėgauti dažniau – tai nuostabi gamtos dovana, kaupianti savyje daugybę naudingų medžiagų. Nors raudonuosius serbentus savo maistine verte lenkia juodieji, raudonieji serbentai kaupia daugiau naudingų medžiagų nei baltieji serbentai.
Trumpai apie raudonųjų serbentų išvaizdą ir veisles
Raudonasis serbentas (lot. Ribes rubrum) – agrastinių šeimai priklausantis krūmas. Jis žaliuoja vasarą, o savaime auga Šiaurės ir Vakarų Europoje. Įdomu tai, kad Šiaurės Amerikoje raudonieji serbentai populiaresni už juoduosius. Šie augalai gana ištvermingi ir atsparūs ne tik šalčiams, bet ir įvairioms ligoms. Krūmas gali praaugti net suaugusį žmogų. Pagrindiniai porūšiai yra plaukuotasis raudonasis serbentas ir paprastasis raudonasis serbentas. Yra įvairiausių raudonųjų serbentų veislių, pavyzdžiui, Jonkheer van Tets, Tatran, Slovakia, Olandų raudonieji, Rondom, Losan ir kt.
Turtinga raudonųjų serbentų maistinė vertė
100 gramų šviežių raudonųjų serbentų yra apie 56 kcal ir iki 14 gramų angliavandenių, iš kurių – iki 8 gramų cukrų. 100 gramų randama iki 5 gramų skaidulinių medžiagų, iki 1,5 gramų baltymų ir tik iki 0,2 gramų riebalų. Uogos gana turtingos vitaminais. Randama B grupės vitaminų, riebaluose tirpių vitaminų A, E ir K. Taip pat yra cholino. Uogos išsiskiria vitamino C kiekiu – 100 gramų yra net apie 41-45 mg vitamino C. Vitamino C raudonuosiuose serbentuose žymiai daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Taip pat randama kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, mangano, cinko, natrio, seleno, vario ir kt. Tarkime, 100 gramų šviežių raudonųjų serbentų yra apie 275 mg kalio. Uogose gausu pektinų, augalinių pigmentų, organinių rūgščių. Ir uogose, ir lapuose randama daug rauginių medžiagų, kurios veikia sutraukiančiai. Uogose gausu antioksidantų (polifenolių) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Uogos išsiskiria vitamino C kiekiu – 100 gramų yra net apie 41-45 mg vitamino C. Vitamino C raudonuosiuose serbentuose žymiai daugiau nei citrusiniuose vaisiuose.
Raudonųjų serbentų gydomosios galios žinomos jau nuo seno
Raudonieji serbentai gali padėti stiprinti organizmą ir gerinti kraujo sudėtį. Jau nuo seno šios rūgščios uogos vartojamos kraujo ligoms gydyti. Manoma, kad itin naudingi pektinai, kurie padeda normalizuoti žarnyno veiklą, palaikyti normalią virškinimo trakto mikroflorą ir valyti organizmą.
Raudonųjų serbentų uogos padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, normalizuoti širdies veiklą, išvengti įvairių širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamų komplikacijų. Uogos išskirtinai gerina apetitą ir lengvina vidurių užkietėjimą.
Nuo seno žinoma, kad uogų sultys padeda sergant akmenlige, o rauginės medžiagos skatina žaizdų gijimą ir audinių atsinaujinimą. Liaudies medicina teigia, kad reguliarus uogų valgymas gali padėti kovoti su menstruacijų skausmais.
Raudonųjų serbentų lapų arbatos ir nuovirai vartojami sergant podagra, šlapimo takų akmenlige, reumatu, kenčiant nuo mėnesinių negalavimų, medžiagų apykaitos sutrikimų, sergant viršutinių kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligomis.
Raudonuosius serbentus geriausia valgyti šviežius. Juos taip pat galima šaldyti. Ypatingai skanūs raudonųjų serbentų drebučiai ir želė. Džemui būdingas maloniai rūgštus skonis, todėl jis patiks tiems, kurie nemėgsta labai rūgščių uogienių. Uogos labai tinkamos įvairiems saldiems kepiniams, nes suteikia malonią rūgštelės natą.
|
Plačiau: |
Lithuanian