Vis dažniau sutinkame žmonių, kurie atsisako mėsos, vadina save vegetarais arba veganais. Tai du vis labiau populiarėjantys mitybos režimai ir net gyvenimo filosofijos. 2012 m. Amerikoje 5 proc. gyventojų sudarė vegetarai ir 2 proc. veganai. Lietuvoje vegetarizmas, o ypač jo rūšis veganizmas, sparčiai populiarėja, tad pabandykime išsiaiškinti, kas gi tai.
Žodis „vegetaras“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio vegetus, kuris reiškia stiprus, sveikas, šviežias, linksmas, kaip ir posakis homo vegetus, nurodantis į dvasinį ir fizinį asmenybės vystymąsi. Daugelis garsių žmonių buvo vegetarai, tarp jų ir Pitagoras ar Leonardas da Vinčis. Pitagoras teigė, kad tie, kurie žudo gyvūnus tam, kad juos valgytų, gali nesusimąstydami žudyti ir į save panašius, t. y. žmones. Leonardas da Vinčis prognozavo, kad ateis laikas, kai žmonės gyvūnų žudikus vertins taip pat, kaip dabar yra smerkiami žmonių žudikai. Galbūt šie pasisakymai skamba radikaliai, bet, kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, vegetarizmas ar veganizmas – ne tik mitybos rūšys, bet ir požiūris į gyvenimą.
Vegetarizmo ir veganizmo mitybos ypatybės
Vegetarizmo apibrėžimas gali skambėti taip – tai gyvenimo būdas, atsisakant valgyti bet kokią mėsą, paukštieną ir žuvį, dažniausiai dėl tam tikrų etinių, moralinių, fizinių ir socialinių įsitikinimų. Patys griežčiausi vegetarai – veganai, kurie visiškai atsisako maisto produktų, susijusių su gyvūnų išnaudojimu ir žudymu. Įsimintina tai, kad ne visi vegetarai yra veganai, bet visi veganai yra vegetarai.
Dalis vegetarų atstovauja stovyklą Pesco – leidžiama valgyti žuvį, kiti atstovauja stovyklą Pollo – iš mėsos produktų leidžiama valgyti tik paukštieną. Daugelis vegetarų valgo kiaušinius ir pieno produktus. Veganas, kitaip nei vegetaras, negali vartoti pieno produktų ir kiaušinių, net medaus (dėl to, kad medų bitės neša sau – jis reikalingas bitėms išgyventi) ir iš to pagamintų maisto produktų; negali dėvėti odinių rūbų, kailinių, šilko; naudotis kosmetika ir vaistais, kurie buvo išbandyti tyrimuose su gyvūnais; veganai negali eiti į cirką, nes jame gyvūnai priverčiami linksminti žiūrovus.
Veganizmas – kaip gyvenimo filosofija
Didžiosios Britanijos veganų asociacija teigia, kad „Veganizmas – tai gyvenimo būdas, kurio laikantis žmogus siekia kiek tik įmanoma vengti bet kokio žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų išnaudojimo maisto, rūbų gamybos ar kokiais kitais tikslais.“ Veganų asociacija (taip pat ir pats žodis „veganas“) susiformavo 1944 m. Asociacija ėmė plėtoti filosofiją, kuri teigia, jog veganizmas neapsiriboja vien mityba. Veganizmas kreipia dėmesį į visus gyvūninius komponentus, naudojamus įvairiose produktuose: nuo degtukų ir nuotraukų iki skalbimo miltelių ir minkštiklių.
Amerikos veganų asociacija teigia, kad „Veganas – tai žmogus, gyvenantis iš augalinės kilmės produktų. Tai filosofija, mitybos stilius. Veganizmas – tai gyvenimo būdas, jaučiant didelę pagarbą visoms gyvoms būtybėms, pripažįstant jų teises, tai gėrio jausmas, užuojauta ir sąžiningumas gyvūnų atžvilgiu.“
Lithuanian
Aš veganė, mažas pataisymas. Augalinės kilmės produktai, kaip ir gyvulinės, turi cholesterolio, tik jo kiekis daržovėse, pupose ir t.t. yra tinkamas ir nekenkiantis žmogaus organizmui, priešingai nei gyvulinis cholesterolis 🙂
Kiek bebutu pasaulyje vegetaru ir veganu visvien niekada nepakeis zmonijos poziurio i mesos valgyma ir „gyvunu isnaudojima”. Tai gal zmones visi tegul pradeda valgyti zoles kartu su gyvunais ir gyvuliais. 😀 juokas ima is tokiu „veganu”.