Parke dažnai akimis palydėdavau tuos, kurie smagiai leisdavo laiką su savo augintiniais. Ir pati dažnai apie tokį pasvajodavau. O ir vieną dieną draugo numesta frazė „Tingi judėti? Įsigyk šunį“ privertė susimąstyti, kad gal tikrai, vietoj abonemento į sporto klubą, man reikėtų įsigyti keturkojį draugą…
Tad šįkart nutariau pakalbinti Almantą, kuris turi Vokiečių aviganių veislės šunį. Almantas sako, kad nei dienos nesigaili savo sprendimu įsigyti būtent šios veislės šunį. Taigi, apie viską nuo pradžių.
Ar lengva buvo apsispręsti, kokios veislės šunio norite?
Taip, jau nuo pat pradžių žinojau, kad noriu Vokiečių aviganių veislės šunio. Kodėl? Todėl, kad šie šunys pasižymi protingumu, yra imlūs naujoms komandoms, juos galima greitai išdresiruoti.
Be to, tikriausiai jūs žinote, kad Vokiečių aviganių banda buvo išvesta dėl to, kad buvo siekiama saugoti namus bei bandas. Taigi, įsigijau tokios veislės šunį dar ir dėl to, kad jis galėtų saugoti mūsų šeimos namus.
Dar ir šiandien atsimenu serialą „Komisaras Reksas“, kurį labai mėgau žiūrėti. Manau, kad ir jis man padarė įtakos – visada svajojau apie tokį keturkojį draugą, kokį turėjo tas policininkas iš serialo.
„o, kokie ponai, perka iš veislyno, kai tuo tarpu gali nuvažiuoti į Aleksoto turgų ir iš jo nusipirkti daug pigiau“O ar šeimos nariai pritarė jūsų šiam sprendimui?
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tiesą sakant, buvo nelengva rasti kompromisą, bet laimei radom. Žmona norėjo Labradoro, aš – Vokiečių aviganio, o dukra – Biglio. Ilgai dėliojome pliusus ir minusus, kol galiausiai priėmėme sprendimą ir nusipirkome Vokiečių aviganį.
Su kokiais rūpesčiais susidūrėte pradėję auginti šios veislės tipo šunelį?
Oi, pirmos dienos buvo nelengvos. Dar ir dabar prisimenu, kai parsivežėm mažą Vokiečių aviganį. Davėm vardą Tora. O kad jūs būtumėte matę, kaip pirmomis dienomis ji patyrė stresą. Naujoje vietoje labai sunkiai apsiprato. Pamažu, gal po trijų mėnesių laiko nustojo ir staugti naktimis. O prieš tai buvo labai sunku – atsigulam į lovą ir girdim visa šeima kaip Tora staugia. Iš liūdesio. Šios veislės šunys, tikriausiai, kaip ir dauguma kitų, sunkiai adaptuojasi, ypač kai dar būna maži, tad ir mūsų Torai reikėjo priprasti prie naujų namų.
Vienas dalykas padėjo sumažinti Toros staugimą naktimis. Toj vietoj kur ji miegodavo padėdavome garsiai tiksintį, senovinį laikrodį. Nepatikėsit, bet padėdavo, ji tikrai mažiau staugdavo – laikrodžio garsai ją ramindavo…
|
Erika Burinskaitė - bikini kategorijos finalininkė, sporto trenerė ir sveikos gyvensenos propaguotoja dalinasi dažniausiai jai užduodamų klausimų dešimtuku. Taigi, 10 opių ir aktualių klausimų bei atsakymų kiekvienai moteriai Plačiau: 10 AKTUALIAUSIŲ klausimų trenerei. |
Kur pirkote savo vokiečių aviganį?
Pirkome iš vieno Vokiečių aviganių veislyno Kaune. Norėjom sveiko šunelio, tad mums svarbu buvo pirkti iš patikimos vietos.
Žinoma, girdėjome artimuosius žmonės sakant, kad „o, kokie ponai, perka iš veislyno, kai tuo tarpu gali nuvažiuoti į Aleksoto turgų ir iš jo nusipirkti daug pigiau“. Į visus tokius komentarus mes atsakydavome su šypsena, teigdami, jog šuo – tai investicija bent dešimčiai ir daugiau metų, tad nereikia taupyti…
Ar niekada nekilo mintis su savo augintiniu dalyvauti parodoje?
Ne, parodoms reikia laiko, o aš jo visai neturiu. Nors tikiu, kad užimtume neprastą vietą (juokiasi).
Koks didžiausias yra Toros trūkumas?
Tora gausiai šeriasi. Priklausomai nuo metų laiko, sezonams keičiantis prasideda šėrimasis. Turime plaukų šukas ir nuolat ją šukuojame – tai šiek tiek sumažina šėrimąsi.
Pasakykite tris priežastis, kodėl laikyti šunį yra tikrai verta
Tik tris? Oi, aš jums galėčiau jų išvardinti kur kas daugiau. Pirma, šuo tai tikras tavo draugas, kuris niekada tavęs nenuvils, visada tau bus ištikimas.
Antra, šuo – tai apsauga namams. Tikrai, mūsų namuose Tora dirba savo darbą – aploja kiekvieną nekviestą, o dažnai ir kviestą svečią.
Trečia, šuo kasryt mane priverčia pajudėti. Aš jau ir tau ir kitiems sakiau, kad jie tingi judėti – įsigyk šunį. Kaip mat pamatysi, kad vakarus leisti prie televizoriaus yra nuobodu ir beprasmiška – daug įdomiau yra leisti laiką gryname ore su šuniu.
Ar tikrai šuo priverčia keisti savo gyvenimo būdą? Kaip dažnai išeinate pasivaikščioti su savo augintiniu?
Taip, žinoma, turėdamas šunį esi priverstas dažniau eiti pasivaikščioti. Galima sakyti, kad iš intraverto tampi ekstravertu (juokiasi).
Beveik kiekvieną vakarą aš juokiuosi ir sakau, kad žmona eina į sporto klubą, o aš – su šuniu į parką. Nemėgstu uždarų patalpų, sporto klubų, man daug geriau yra laiką leisti gamtoje su savo keturkoju draugu.
Ar Torą leidote į kokią nors dresūros mokyklą?
Ne, aš pats ją dresiravau. Vakarais, kol Tora buvo dar maža, ją dresuodavau. Dabar ji jau moka nemažai komandų, ypač gerai žino tą, kur reikia atnešti pagalį. Kai atneša – nepaleidžia, nori, kad paskui ją bėgiotum…
Ką patartumėte tiems, kurie vis dar svarsto, ar įsigyti šunį, ar ne?
Įsigyti, patariu įsigyti. Žinoma, reikia įvertinti, kiek laiko galėsi skirti savo augintiniui, gyveni mieste ar kaime ir pan. Tai labai svarbu. Yra daug žmonių, kurie renkasi augintinius neatsakingai, štai todėl dažnai gatvėse galime pamatyti valkataujančius šunis… Dėl to labai liūdna ir pikta, kad žmonės kartais gali būti tokie neatsakingi.
Ir dar, prieš įsigyjant šunį pasidomėkite apie veislę. Jei perkate Vokiečių aviganį ar Sibiro haskį (ypač šios veislės) būkite tikri, kad fizinis aktyvumas bus neišvengiama jūsų kasdienybės dalis.
Jei norite ramesnio gyvenimo, tuomet geriau įsigykite ne šunį, bet katę.
Ačiū už pokalbį.
Lithuanian