Kokie pagrindiniai skirtumai tarp turkiškos ir europietiškos virtuvių?
Pica ir makaronai simbolizuoja Italiją, kruasanai – Prancūziją, tačiau neįmanoma išskirti vieno patiekalo, reprezentuojančio visą mūsų šalį. Kiekviename Turkijos regione rasite skirtingų tradicinių patiekalų, naujų, neragautų skonių.
Kokie virtuvių skirtumai?.. Europiečiai dažnai sako, jog mūsų maistas per riebus dėl jame esančio didelio kiekio aliejaus. Taip pat užsieniečiai dažnai skundžiasi dėl aštrumo, o aštrius patiekalus mes itin mėgstame. Iš kitų šalių atvykusius svečius visuomet raginu paragauti Kumpir – tai sūriu, alyvuogėmis, dešrelėmis, kopūstais ir kukurūzais įdaryta bulvė (žr. pagrindinę straipsnio nuotrauką – aut. past.). Skamba keistai, bet visiems labai patinka!
Ar lengva Turkijoje būti vegetaru? Ekologiškas maistas, vegetarizmas ir veganizmas sparčiai populiarėja visoje Europoje, o kaip yra Turkijoje?
Vegetarai ir veganai daugeliui turkų atrodo keisti žmonės… Nes vištienos, avienos ir jautienos patiekalai nuo seniausių laikų buvo laikomi svarbiausia turkiškos virtuvės dalimi. Tačiau turime daug gardžių patiekalų ir be mėsos, įvairiausių vaisių ir daržovių, tad vegetarams išgyventi čia tikrai neturėtų būti sunku. Vis dėlto, manau, kad vegetarai ir veganai labai daug praranda.
Ar Turkijoje populiarus greitasis maistas?
Labai! Kaip ir visame pasaulyje. Mėsainiais, dešrainiais ir picomis prekiaujantys restoranai čia itin klesti, juos galima rasti kiekvienoje gatvelėje. Tačiau turime ne ką mažiau ir tradicinį maistą siūlančių restoranų. Aš mieliau renkuosi būtent juos.
Kokius patiekalus valgote ypatingomis progomis?
Priklauso nuo šventės. Kai minime religines šventes, jos neįsivaizduojamos be baklavos – tai sluoksniuotas desertas iš plonos tešlos, riešutų, medaus ir sviesto. Tai pats populiariausias desertas. Turime daugiau nei pusšimtį skirtingų baklavos rūšių!
Ar yra koks išskirtinis patiekalas, kuriuo turkai labiausiai didžiuojasi?
Mano nuomone, turkiška virtuvė labai turtinga ir kontrastinga, tad būtų sunku įvardyti vieną patiekalą. Vienas įdomiausių – ryžiais, prieskoniais ir daržovėmis įdaryti vynuogių lapai, vadinami Dolma. Šis patiekalas žinomas jau nuo XV a. Nors dažnai ginčijamasi dėl jo kilmės, vis dėlto jis susiformavo ir išpopuliarėjo dabartinės Turkijos teritorijoje klestėjusioje Osmanų imperijoje.
Seniau būdavo sakoma, jog jei mergina nemoka pagaminti šio patiekalo, ji dar nepasiruošusi vedyboms. Dar vienas ypatingas desertas vadinamas Asure, jis itin paplitęs rytų Turkijos regionuose, gaminamas iš kviečių. Šis saldumynas simbolizuoja vienybę ir bendruomeniškumą, todėl jį visuomet gaminame namuose, o tuomet dalijamės su kaimynais.
Dėkojame Bilalui už šiltą ir išsamų pokalbį apie, rodos, neišsemiamus turkiškos virtuvės lobynus. Taip ir knieti paragauti egzotiškai atrodančio Kumpiro ar išsivirus arbatos suvalgyti gabalėlį baklavos. Kitą kartą, kai būsime Turkijoje, būtinai taip ir padarysime!
© Nuotraukų autorė Dainora Žalpytė
Lithuanian